44 pragaro dienos

Tokijas, Japonija, lapkričio 25-ta, 1988-ieji. 11-tokė Junko Furuta, vos prieš tris dienas atšventusi savo 17-tąjį gimtadienį, žygiavo namų link. Bekeliaujant namo ją pastebėjo ir apsupo 7 panašaus amžiaus vaikinai, kurie ją užspaudė ir nusitempė su savimi į namą, kuris priklausė vieno iš užpuolikų tėvams. Taip prasidėjo neįsivaizduojamai siaubingos 44-ios pragaro dienos, po kurių jaunoji Junko namo taip ir nebesugrįžo...

Įspėjimas: toliau skaityti silpnų nervų žmonėms nepatartina.

Skaityti plačiau

Marble Hornets siaubo fenomenas

Eye_Dee_by_the_mad_JOKER

Aš tikrai mėgstu siaubo filmus. Tačiau, kad ir kaip man patiktų kartas nuo karto paerzinti save su baimėm, mano išrankumas neleidžia priimti banalaus amerikietiško šlamšto, kurį peržiūrėjus nekyla ne tik, kad siaubo, bet iš vis alei jokių minčių.

Taip pripažinsiu, kad man, kaip ir kitiem, Paranormal Activity buvo labai didelis atradimas, nes tai tikrai originali juosta, kurios pastatymas yra labai gerai apgalvotas ir nuostabiai atliktas ir tai sugebėjo pašiurpinti daugelį. Šiemet jau turime ir antrąją dalį, kurios dar neteko matyti, bet girdėjau visai gerus atsiliepimus ir kad pirmosios juostos vardo nesugadina, bei tikrai tinkamai atsako į kai kuriuos klausimus. Taipogi galėjome žavėtis The Others, Silent Hill, The Ring, The Grunge (originaliąja japonų kurta versija), bei žymiuoju Kubric’o The Shining, kurį laikau pačiu geriausiu siaubo filmu. Tai vieninteliai mano pažymėtini siaubo filmai, kurie galbūt smarkiai ir neišgąsdino, tačiau sukūrė labai tinkamą šiurpinančią atmosferą, kuri niekur nedingsta ir baigus žiūrėti filmą.

Siaubo filmas toks ir turi būti, kuris gąsdina ne holivude madingais “bu!” netikėtai išlindus iš kampo ir po kurių baimė dingsta jau po pusės sekundės, o tave paveikia psichologiškai, su lėtu siužetu, paslaptimi, mistika, niūria, tikrai slegiančia nuotaika, bei šiurpiomis melodijomis, taip įsiskverbia tau iki pat kaulų smegenų, kad negalvoti apie tai tiesiog negali.

Taigi, apie ką aš čia? O gi apie Lietuvoje labai mažai žinomą, tačiau nemažo interneto bendruomenės dėmesio susilaukusį projektą Marble Hornets. Tai tikras siaubo fenomenas įnešantis be galo daug naujo į siaubo žanro rėmus. Tikrai nesumeluosiu pasakydamas, kad tai geriausias dalykas, kurį radau internete, jei ne šį pusmetį, tai šiais metais!

Kaip supratot siaubo žanrui aš esu reiklus ir faktas, kad mažo biudžeto, namudinis studentų projektėlis apie porą paranojiškų bičų, bei kaukėtą žmogų mane nejuokais išgąsdino, jums turėtų pasirodyti gana įdomus.

Įspėjimas

Silpnesnių nervų, ar jautresniems žmonėm šie filmukai nepatariami, tad siūlau likusio straipsnio net neskaityti. Na o jei įsivaizduojate esantis drąsuoliu, o vėliau negalėsit užmigti, atminkit – aš jus perspėjau.

Skaityti plačiau

Filmas, kurį žiūrėjau: Paranormal Activity

AUSTIN-FLYER1

Paranormal Activity – tai mokumentinis (fantastiniai įvykiai pateikiami dokumentikos stiliumi) siaubo filmas, kurį teko pažiūrėti šį savaitgalį.

Viskas ką galiu pasakyti: Awesome! Jis labai originalus, labai gerai susuktas ir labai, kartoju labai baisus. Nepameluosiu, kad su tinkamu garso lygiu ir tamsioje aplinkoje sužiūrėta juosta, ko gero bus viena iš daugiausiai šiurpuliukų sukėlusi iš visų siaubo žanro atstovų.

Vienintelė problema su juosta tik ta, kad pribloškianti juostos sėkmė iššaukė, kad filmas patapo frančize ir sekančios filmo dalys nebuvo net per pusę tiek geros.

Skaityti plačiau