Kasetės

Buvom mažas, jaunas berniukas, maždaug 10-14 metų, ir tada kasetės, kaip audio laikmena dar buvo visai populiarios. Pats tūrėjau ne vieną kasetę, kurią naudodavau dainų įsirašymui iš radijos. Išvis, radijas buvo kone pagrindinis mano užsiėmimas. Pasidarai pamokas ir vietoj teliko žiūrėjimo rinkdavausi radiją. Ten klausydavau...

Skaityti plačiau

Nusišauti su durų rankena – greičiau

Šiandien sumąsčiau nusišauti. Pasikviečiau liudininkų ir neužilgo visi susirinkę – keliavom į tą vietą, kurioje švinas tūrėjo perskrosti mano smegeninę. Bet, kaip tyčią – ėmė ir užstrigo šovinys vamzdyje. Traukėm su pagaliukais, traukėm su viela, bet nieko pasiekti nepavyko. Po truputis ėmėm ardyt šautuvą. Kuo...

Skaityti plačiau

Mano laidotuvės

Šiandien ko gero bus mano laidotuvės. Arba rytoj. Na bent jau greitu metu. Paruošiamieji darbai įvyko sėkmingai – dar prieš prasidedant lietui išsikasiau sau duobę. Plušau daug, viskas uždusau ir suprakaitavau. Tiesą sakant pasijaučiau toooks gyvas!!! Bet juk nesu! Logiška, kad susipainiojau, juk lavonai neprakaituoja...

Skaityti plačiau

Haiku

Bamboo_haiku_by_VforVieslav

Šiandien atsikėliau ryte ir iškart griebiausi knygos skaitymo (na taip, tai ne tikra, o elektroninė knyga…). Žinau, kad turiu skubėti į darbą, bet negalėjau palikti paskutiniųjų 30 knygos puslapių neperskaitytų, ypač, kad knyga buvo išties įdomi. Kalbu apie "Paulo Coelho - “Alchemikas”. Manau dar kurį laiką cituosiu tam tikras knygos vietas savo dienoraštyje.

Sekantis mano skaitinys Haiku rinkinys. Heh, vos pabaigęs “Alchemiką” užmačiau šią e-knygą, supratau, kad Japoniškas žodis ir susidomėjau. Taip, tai pretty awesome dalykas, bet jaučiuosi gan per durnas tokius skaityti.

Taigi kas tas Haiku? Pateikiu trumpą ištrauką:

Tai trumpas lyrinis trieilis, (klasikinė sistema 5-7-5 skiemenys), tradiciškai turintis sezoninius žodžius (pavasarį žymi žydinti slyva, migla; vasarą - jonvabaliai, vijokliai, gegutė, drugelis, lietus; rudenį - žaibas, mėnulio pilnatis, rasa; žiemą - sniegas, šalna ir t.t.). Yra keletas estetinių haiku principų, tarkim, sabi - "amžina kosminė vienatvė" (ne vienišumas), jugen - pagarbus žvilgsnis į neišsakomą daiktų esmę, vabi - grožio paprastumo pajautimas… Tačiau vėlyvieji haiku kūrėjai nebesilaiko beatodairiškai įsikibę šių rėmų. Beje, didelę reikšmę žanro formavimuisi turėjo budizmo filosofija.

Sakoma, jog geri haiku turi būti tarsi neužbaigti, - skaitytojas iš užuominų atkurs pilną prasmę.

Tai va, o dabar jau galit susipažinti ir su pačiais Haiku.

Štai vienas iš šedevru laikomų, Bašio Macuo parašytas, Haiku eilėraštis:

Ant sausos šakos
Sustingo varnas.
Rudens pavakarė.

**

Arba Buson Josa eilėraštukas:

Aš išeinu.
Tu lieki.
Du rudenys.

**

Skaityti plačiau

Pasveikinimas

Taigi, sveikas. Mano aplinkos žmonės, kartu su jais ir aš, dėl tam tikrų priežasčių nemėgsta savo gimtadienių. Tarp tokių patenki ir tu. Tai dar viena negatyvizmo forma, kurių pas tavęs dėl man nežinomų priežasčių prisikaupė per daug. Hey, žmogau, atsipeikėk ir išmok...

Skaityti plačiau

Kosmosas

Vakar buvau kosmose. Tikrai. Tai buvo nuostabus jausmas: nieko negirdi, nieko nejauti, tik plūduriuoji tarytum vandenyje ir žiūri į vieną tašką. Tame kosmose buvo taip gera: neegzistavo jokios problemos, tiesiog palengva skrieji ir jautiesi tarsi palaimoj. Vis norėjosi sugrįžti dar ir dar. Priskriejęs to kosmoso...

Skaityti plačiau

Laisvo laiko pardavėjas

Dar jum nesakiau, bet pardavinėju savo laisvą laiką. Po dienas dvi, kartais po tris. Sekasi? Gerai sakyčiau, tik labai jau nesinori su juo išsiskyrinėt. Šnekasi jis su manimi, sako, kad patinku aš jam. Atsakau, kad jis man nelabai, bet užtat begalo reikalingas, o visvien imu...

Skaityti plačiau

Pusė lito

Atmerki akis ir tavo žvilgsnis iškart pagauna raudonai, mėlyną tolimo miesto portretą. ‘Nea, aš negyvenu mieste (dabar)’ - atsakau sau ir bandau ropštis iš lovos. Įdomiausia, kad nors raudonos spalvos gerokai mažiau, nei mėlynos bet visą dėmesį atkreipi tik į ją. Atsistoji ant kojų ir...

Skaityti plačiau

Pirmas atostogų vakaras

Taigi, grįžau šiandien į savo kaimelį. Iškart pastebėjau tą ramybę, dvelkiančią tiesiog iš visur. Niekas niekur neskuba: kažkas eina po dienos darbų, kažkas tiesiog vaikštinėja po vieną, po du, šnekučiuojasi, o dar kažkas tiesiog mėgaujasi ant suoliuko. Ir tylu tam kaime nors tu ką. Pravažiuoja...

Skaityti plačiau