Maža išpažintis

tumblr_lqki6e9T161qgwopco1_500_large

Visada norėjau papasakoti kažką tokio, ką vienais ar kitas sumetimais nepasakodavau. Kadangi dabar patapau daug mažiau besisaugantis žodžio, na ir kitą vertus, prieš nieką neriekia teisintis – griebiu šią galimybę už ragų ir papiktinsiu vieną, kitą skaitytoją.

Kaip jau minėjau prieš tai buvusiame įraše: anksčiau visada buvau idealizuojantis santykius. Mano gadinimasis prasidėjo, kai draugavau su mergina, su kuria buvau jau pakankamai ilgą laiką ir elementariai negaudavau iš jos visko ko noriu (na ir žinoma visi pagalvojot apie tą patį, nors prasmių čia yra ir daugiau). Jei moteris negali suteikti vyrui visko, ko jis trokšta: ar tai būtų dėmesys, pagarba, rūpinimasis, išklausymas ar liestų tuos pačius fizinius dalykus, kaip kad tie patys papai ar oralinis, tai jis trūkumą bandys kompensuoti kažkur kitur. Taip nutiko ir man.

Skaityti plačiau

Sugadintas požiūris

Just_Be_Yourself

Žinau, kad patapau sugadintu bernu. Ir šiaip esu gan pedantiškas, preciziškas ir mėgstantis tvarką. Viskas turi būti savo vietose. Jei paėmei daiktą, juo pasinaudojai, tai prašom ir padėk į vietą, kitaip man jis kirbės akyse pakol užknis, atsistosiu, nueisiu ir padėsiu jį į vietą. Mano drabužiai nors ir platūs, bet visada švarūs, nesuplyšę, nekenčiu murzinų batų. Beveik nesikeikiu, nerūkau ir net nenoriu bandyti, na ir galiausiai net ir alkoholį vartoju tikrai mažais kiekiais ir tokio dalyko, kaip tualeto apsikabinimo pas manęs nebėra jau daugelį metų. Puikiai save pažįstu, žinau savo ribas ir žinau, kad jų geriau neperžengti. Kad ir apie kokias ribas bekalbėtume.

Tai kur mano sugadinimas paklausit? Ne, žmonių naktim nežudau, kaip koks Dexter’is ir po malonaus žmogaus išore tikrai neslepiu supuvusio vidaus. Tai, kad būnu malonus su žmonėmis, kyla natūraliai ir čia nepasitelkta jokios vaidybos.

Skaityti plačiau

Pirmieji studijų metai

girls_1529127i

Važiuoju iš naktinės pamainos su trūliku namo, žiūriu į priešais sėdinčios merginos mėlynėm numargintas kojas ir galvoje sukasi gal milijonas minčių. Ne, visai ne apie, tai, kad net su tom visom mėlynėm jas mielai paglostinėčiau. Ko gero tada, kai protas būna nemiegojęs, į galvą šauna daugiausiai ir keisčiausios mintys. Tikriausiai pažįstat tą jausmą.

Skaityti plačiau

Creation value?

Writing_by_Jkimbo

Visgi rašydamas blog’ą žmogus, nori jis to ar ne, gan neblogai nupiešia ir savo asmenybę – tiek tikrąją, tiek menamąją.

Puiki mintis, kurią radau šiandieniniame savo Google Reader’yje, kur nesilankiau jau kurį laiką (nes gi nu vasara!), bei kuri tinka atidaryti galvoje besisukančiai temai.

Kartais pagalvoji, kiek daug žmonių neveikia nieko kito, kaip tik egzistuoja. Jie valgo, dirba, miega, džiūsta prie tv, arba, kaip šiais laikais madingiau – prie pc ir daro kitus gyvenimui reikalingus dalykus, tačiau visa tai tarsi su atjungtomis smegenimis. Žmogus valdomas autopilotu, kai tuo tarpu smegenėlės guli kur nors Malijorkoj ir geria Martinį su ledukais. Automatika, kuri padeda kūnui išgyventi.

Skaityti plačiau

Buvo gerai

Nes kai būna gera, užrašų nereikia, kai būna gera, nori pilnai išgyvent ir sugert kiekvieną akimirką į save ir palikti tik sau ir savo brangiesiems, negaišti laiko prisiminimų fiksavimui raštu. O po to likęs tarpas byloja "buvo gerai" ir slepia,...

Skaityti plačiau

Draugą pamečiau

lost_in_time__by_shan_xoxo-d3fxrpf

Ar jums pažįstama tokia situacija, kai patys geriausi draugai, kurie iš šalies atrodė neišskiriami ir visada, kada tik juos pamatysi - jie kartu, po vidurinės baigimo praktiškai nustoja bendravę? Man pačiam teko būti gal keturių tokių reiškinių liudininku ir net dalyviu. Kodėl taip nutinka? Atsiranda nauji draugai, nauji žmonės, su kuriais bendrauji kiekvieną dieną, leidi savo laisvalaikį ir daliniesi interesais, kurie studijų metais dažnai gerokai pasikeičia, lyginant su nerūpestingo mokyklos suolo laikais. Net ir bandant palaikyti senus ryšius ir kartas nuo karto susiskambinant ar susitinkant gali pajausti kad kažkas ne taip, kad su draugu bendrauti daug sunkiau, nei, kad būdavo anksčiau.

Skaityti plačiau

Užkalbink gi pagaliau!

Ne vieną kartą įsitikinau, kad gyventi reikia su daug didesniu ekspromtiškumu. Šauna į galvą mintis – reikia griebti ją ir įgyvendinti, nesileidžiant į gilius apmastymus. Kalbu taip, dėlto, kad anądien, važiuojant iš darbo, troleibuse mačiau merginą, kuri mane sužavėjo vos per sekundės...

Skaityti plačiau

First night

Pagaliau! I did it! I did it! (*šoka pergalės šokį*). Pagaliau aš ją apturėjau. Taip! Dabar jau galiu savimi didžiuotis. Po šitiek bandymų, po tiek nusivylimų dar šią vasarą ar net ir rudenį, po šiokios tokios savigraužos ir panašių dalykų, galų gale turėjau pirmąją naktį....

Skaityti plačiau