, kaip vieni žmonės su laiku pakeičia savo nuomonę ir pradeda su tavim maloniai bendrauti, nors prieš gerus porą mėnesių, paskutinį kartą susitikus, dar siuntinėjo nx ir vadinėjosi lopais. Ir žiauru, kad net to nenorėdamas sugebi juos įskaudinti net po šitiek laiko… Žmonės nesikeičia… Bent jau ne tiek, kaip kiti tikisi…

O dar žiauriau, kai kiti žmonės sugeba išlikti šalti ir visai neparodyti savo jausmų. Į klausimą “Kaip jautiesi?” atsakyta: “Normaliai”. Jei ištikro taip yra… na tada šaunu girdėti, bet tuo pačiu skaudu, kad aš užmirštamas šitaip greitai…
Aš fiziškai gal ir jaučiuosi gerai, bet emociškai esu labai nestabilus… Sakoma, kad staigi nuotaikų kaita – pirmas narkomanijos požymis, tad aplinkiniai mane galėtų palaikyti užkietėjusiu narkomanu. Vieną akimirką būnu susimąstęs tylenis, o kitą žiūrėk neužsičiaupiu entuziastingai kalbėdamas apie kokius niekniekius…

Tiesa, vakar gavau pastabėlę, kad skaitant mano straipsnius akys labai kliūna už klaidelių. Mokykloje lietuvių kalba buvo silpniausias dalykas, o dabar ir taip kuklus rašybos bagažas po truputis dar ir užsimiršta… Na ir ką aš čia padarysiu… Reiškiuos, kaip moku ir tiek :)

GD Star Rating
loading...