Pasižadėjau kartas nuo karto pasipasakot kažkokius prisiminimus ir visai to nedarau. Na taip, ko gero dar netūrėjau  tam laiko, bet nesijaudinkit – dabar jau turiu ir db galėsiu visą gyvenimą jum išpasakot

Pradėkim nuo visai ne senų:

Buvo gan vėlokas vakaras ir palydėjau Indrę namo. Ši dar kažkiek jutosi kalta, kad aš ją lydžiu, nes nerimavo dėl manęs. Aš aplamai gan silpnokas, kaip vaikinas, o savo išvaizda tik ir atkreipinėju dėmesį į save. Kadangi Šiauliai, kaip bebūtų yra treningus mėgstantis miestas, tai papildomas dėmesys nėra itin malonus. Na tfu, tfu, tfu, kol kas incidentų dar nebuvo, bet, kaip aš visiems sakau: per 4 metus tikrai čia gausiu į galvą…

Taigi, grįžtam prie pasakojimo… Palydėjau ją ir pėdinu jau namo (barakan turiu omeny) ir iš netoli centrinės gatvės esančio klubo/biliardinės išlenda du už mane kiek vyresni vyrukai. Jų eisenos rodo jų begalinį pasitikėjimą savimi, kedukai tiesiog švyti, o keiksmų kupina kalba girdisi jau iš toli. Tuo metu ėjau palei sieną, kažkur nusukti į šalį laiko jau nebebuvo – einu tiesiai. Blogiausia, kad aplinkui nė vieno žmogaus, o šie du jau spėjo įsistebeilinti į mane. Einu apsimesdamas, kad jų nepastebiu, bet ištikro širdies taktas pagreitėjas gal dvigubai. Žinot kodėl? Na, tie vaikinukai gal ir atrodė bauginamai, bet beisbolo lazda vieno iš jų rankoje atrodė dar bauginamiau… Kaip specialiai laikas tokiose situacijose eina tiesiog vėžlio greitumu… Na ir pagaliau mus teskiria vos keli metrai. Vaikinukai nutraukę savo audringą kalbą ir abu žiūrėdami tiesiai į mane dideliais žingsniais artėja. O lazda dar prieš akimirką laikyta per jos vidurį nuslydo iki pažemių ir dabar buvo laikoma už galo. Turiu pripažinti širdis nubėgo į kulnus. Giliai įkvėpiau, prasilenkiau su “draugiškaisiais” vyrukais ir tiesą sakant laukiau vėjo švilpimo ir lazdos smūgio kur nors į pašonius… Bet akimirka, kita, atsisukau o vyrukai jau už kokių 15 metrų ir toliau tolėja. Nusisukau ir nuskubėjau barakan giliai kvėpuodamas ir truputis šypsodamasis. Nesuprasi – iš laimės ar streso…

Adrenalino į valias, bet pavojus, kokiame atsidurti nebesinorėtų…

Panašūs straipsniai:

• Ar prisimeni? #3 – Kelionė (0)
• Geležinkelio stotis (0)
• Įžūlu meluoti sau (0)
• Prisiminimas: žvilgsnis (0)
• Žmonės (0)