Šiandien kaip tik ta proga nuėjom į ten kur lankėmės labai dažnai mūsų pažinties pradžioj – Salduvė (tokie kalniukai, nuo kurių, jei ne miškas, matytųsi visas miestas). Smagu, kad sutapo ne tik mano mintys ir buvo prisimintas nutikimas, kai “betrumpindami kelią” jį ne tik, kad pasiilginom, bet ir laikinai pasiklydom miškelyje. O dar lyg to maža būtų, tai dar ir lijo. Gerai, kad buvo rugsėjo pradžia ir nebuvo mirtinai šalta. Na, O, Bet, Tačiau vaikščiojimas peršlapus nebuvo labai šiltas užsiėmimas. Gerai, kad drebėjimą buvo galima sumažinti prisiglaudus vienas prie kito… O ką jau bekalbėti apie derinį: šlapi plaukai, šlapia maikutė, bei glaudimasis… Gosh, net prisiminus galva apsvaigt gali :)

Jau du mėnesiai. Kaip greitai bėga laikas. O jausmas, lyg užvakar dar tik susipažinom…

Tarp kitko dar vienas nostalgiškas dalykas:

GD Star Rating
loading...