Krikštynos - ReAnimated.lt
Asmeninės nuomonės, įspūdžių ir apžvalgų tinklaraštis
33
post-template-default,single,single-post,postid-33,single-format-standard,ajax_fade,page_not_loaded,boxed,,qode-title-hidden,qode-child-theme-ver-1.0.0,qode-theme-ver-8.0,wpb-js-composer js-comp-ver-4.12.1,vc_responsive

04 Bir Krikštynos

krikstynos 023

Paskelbta: 2008 09 21 @ 15:43

Taip, taip, juk mane krikštyjo. Krikštyjo į pirmakursius. Ir aš dar gyvas!!! na jei rimtai, tai tikėjausi daug baisių dalykų. Bet taip gavosi, kad nebuvo taip baisu, kaip maniau. Taigi trumpai apie tai kas, kaip vyko:

Apsirengiau blogesniais drabužiais, maždaug taip, kaip čia:

img113

Tik plaukus paslepiau po raudonu NY kepuriuku, kurio beveik nebenešioju, o batų blogesnių netūrėjau, tad įsispyriau į savo šlepetes.

Nuėjęs radau jau nemažai susirikiavusių pirmakursių, kurie buvo pasiruošę krikštui. Taigi prisijungiau prie jų. Po trumpo fakultetų prisistatymo pajudėjomė. Judėti sekėsi sunkiai, nes dauguma žmonių labai bijojio kiaušinių, kurie skrido ne iš organizatorių, o iš paprastų žmonių rankų. Bet vėliau tiem žmonėm persistengus – pataikius į automobilį, bei labai arti moters su mažu vaiku – imta juos vaikyti panašiu atsaku – apmėtant kiaušiniais. Kadangi dauguma buvo nepasiruošę priimti kiaušinius ant savo gerųjų drabužių, tai labai greit išsilakstė.

Taigi taip judėdami, bei besisaugantys nuo kiaušinių atakos keliavome per miestą. Teko susikabinti rankomis ir tokia ilga grandine judėti zigzagais tarp medžių ir stulpų. Bėda buvo, kad priekis judėjo greitai, o męs – „galiorką“ ramiai pasivaikščiojom ir tiek. Taip nukeliavome prie auksinio berniuko, kur atidavėm pagarbą ir atlaikėm dar vieną kiaušinių ataką, kuri nebuvo sėkminga. Galiu pasigirti, kad neteko gauti nė vieno kiaušinio per visas krikštynas. Galiausiai atkeliavome prie ežeriuko. Čia mūsų laukė dirbtinis kanalizacijos vamzdis (maišas, šlanga su vandeniu, bei žalias vanduo). Išlindau šlapias ir kiek pažaliavęs. Kadangi nebuvo pakankami šilta, tai paėmė drebuliukas.

Toliau sekė vedančiojo (tokio panašaus į Flintą) vedama programa, kurioje buvo daug įvairių užduočių. Nuo dramblio pagirdymo iki šakočio kepimo. Aišku ne tiesiogine prasme. Ir galiausiai atėjo priesaikos sakymo metas. Teko įbristi į šaltą vandenį, atsiklaupti ir laukti, kol visi kiti ir malonės tą padaryt. Tą padarius pakartojom priesaiką ir iš FUX`ų tapom pirmakursiais. Buvo šalta. Net labai!!! Parėjęs namo (į baraką) greit persirengiau ir puoliau gert arbatos. Tai va tokios tos mano krikštynos.

Tags:
Komentarų nėra

Komentuoti