Kompiuterio rinkimas: I dalis (Kam to reikia?) - ReAnimated.lt
Asmeninės nuomonės, įspūdžių ir apžvalgų tinklaraštis
8608
post-template-default,single,single-post,postid-8608,single-format-standard,ajax_fade,page_not_loaded,boxed,,qode-title-hidden,qode-theme-ver-4.5,wpb-js-composer js-comp-ver-4.12.1,vc_responsive

Kompiuterio rinkimas: I dalis (Kam to reikia?)

Kas mane pažįsta, žino, kad ne taip senai priėmiau sprendimą atsisakyti savo senojo nešiojamojo kompiuterio ir susirinkau našų stacionarą. Tokį sprendimą priėmiau dėl kelių priežasčių:

1) Atsiradęs gedimas. Nors problema ir buvo išspręsta, tačiau negalima atpažinti dėlko konkrečiai tai įvyko, tad ši problema ateityje gali kartotis.

2) Statusas „pernešamas“, o ne „nešiojamas“. Dažniausiai nešiojamą kompiuterį žmonės perka dėl kompaktiškumo, patogumo. Visgi nereikia terliotis su daugybę laidų, ieškoti nemažai vietos ant stalo ar po juo, o ką jau kalbėti apie tai, kad tokiu kompiuteriu galima naudotis ten kur stacionaraus tiesiog negali neturėti (darbas, mokymo įstaigos, kelionės ar lova :j). Tačiau tokiuose kompiuteriuose naudojami ličio jonų ar ličio polimerų akumuliatoriai turi gan ribotą gyvenimo ciklą. Dažniausiai akumuliatoriaus talpa bėgant metams nenumaldomai mažėja, o netokiu ir retu atveju ima ir pradingsta labai staigiai. Kai kas galbūt dar gali pasigirti, kad kompiuterio akumuliatoriaus užtenka kokiam pusvalandėliui ir praėjus 5 metams nuo kompiuterio pirkimo, tačiau su vidutinės klasės laptop’ų baterijomis savininkai dažniausiai atsisveikina vos po 2-3 metų naudojimo. Kompiuteriu iš esmės galima naudotis, kaip ir iki tol, tiesiog tam visada būtina elektros energija, kitaip sakant kompiuteris tampa pernešamas nuo lizdo iki lizdo. Tad iš esmės skirtumas nuo stacionaraus smarkiai mažėja.

3) Mažėjantis našumas. Bėgant laikui po truputėlis galima pastebėti, kad net su paprastomis užduotimis kompiuteris vis ilgiau „mąsto“, t.y. prireikia vis daugiau laiko. Aišku galima ir reiktų pabandyti diskų valymą, defregmentaciją ar Windows perrašymą. Tačiau, kai dalys susenusios, tai nebe padės. Dažniausiai tokį kompiuterį šviežinti tiesiog neapsimoka, nes tenka keisti net ne vieną dalį ir vis vien lieka neaišku kiek dar ilgai tarnaus likusios senosios. Paprasčiau tiesiog nusipirkti naują kompiuterį.

4) It’s time to refresh! Manau, kad normalus kompiuterio amžius yra apie 4-6 metai. Vėliau jis tampa tiesiog morališkai pasenęs, nes per tiek laiko visa kompiuterinė technika būna tiek pažengusi, kad lenkia senąjį daugiau nei dvejetą-trejetą kartų, tad atsinaujinti tiesiog būtina. Šitą teiginį dar labiau patvirtina senasis, kompiuterastų gerai žinomas Moore dėsnis, kuris teigia jog procesorių sparta dvigubėja, kas 18 mėn. Stebėtina, kad dėsnis atsiradęs 1965-aisiais dar iki pat šiolei yra teisingas.  Taigi, remiantis šiuo dėsniu, jei jūsų kompiuteriui jau yra 6 metai, tai naujausi rinkoje pasirodantys modeliai jus lenkia jau 4 kartus! Maniškiam nešiojamąjam buvo 4 metai. Kaip ir planavau jį laikyti iki studijų pabaigos ir tada jau išsikrausčius iš studentiško bendrabučio nusipirkti kitą, tačiau netikėtai „dašilo“, kad kai išsikraustysiu smarkiai padidės gyvenimo išlaidos ir bala žino kada begalėsiu nusipirkti naują. Tad pasirinkau naujintis jau dabar, kol dar galiu sau tai leisti.

5) Sumažėjęs reikalingumas. Iš pradžių, nutaręs pirkti naują kompiuterį, taipogi galvojau apie nešiojamąjį, tačiau greitai nušokau nuo šios minties, nes kaip bebūtų už kompaktiškumą reikia susimokėti. Stacionarus kompiuteris už tą pačią kainą išeina bent kelis kart našesnis. Taipogi pagalvojau o kiek smarkiai man reikia to patogumo? Nešiotis didelį ir sunkų, savo krepšiu judesius suvaržantį nešiojamąjį kompiuterį tapo per daug problematiška, kai turiu įsigyjęs planšetinį kompiuterį. Žinoma galbūt rimto darbo su juo nenuveiksi, tačiau rimtus darbus aš atlieku namie. Tad su savimi, mieste ar viešąjame transporte pilnai užtenka ir planšeto su kuriuo galiu skaityti naujienas, knygas, naršyti internetuose, žiūrėti filmus ar žaisti žaidimus. Realiai būnant kažkur kitur to visiškai pilnai užtenka. Tiesa sakant planšetas galbūt net tinkamesnis, nes akumiatoriaus video peržiūros režimu kelionėje užtenka beveik 5x ilgesniam laiko tarpui, nei kad galėjo girtis mano nešiojamasis vos jį išnešus iš parduotuvės.

 

Taigi, o kodėl nutariau rinktis kompiuterį pats, o ne kaip visi normalūs žmonės – nueiti į parduotuvę ir nusipirkti jau sukomplektuotą? Atrodytų gi žymiai paprasčiau: parsinešei, pajungei prie monitoriaus ir veikia. Lengva, paprasta ir patogu. Ir beveik visi gi taip ir daro. Nėra jokio terliojimosi renkantis detales, nėra rizikos suklysti ir parinkti kažką blogai ar net sulaužyti bejungiant detales tarpusavyje.

Atsakysiu į šį klausimą padarydamas nedidelį eksperimentą:

Susirandame parduotuvių kataloguose vieną pavyzdinį kompiuterį, kurį nori nusipirkti mūsų draugas Petras. Tebūnie Petras iš tų, kurie neblogai uždirba ir mėgsta turėti viską kas geriausia, taigi ir kompiuterį jam parenkam dėmesio vertą ir nemažai žmonių susižavėjimą keliantį Alienware – vieną galingiausių Lietuvos parduotuvėse parduodamų kompiuterių.

Kaina žinoma už šitą žvėriuką taipogi ganėtinai įspūdinga, beveik 7600Lt. Ir atkreipkite dėmesį, kad į šią kainą dar neįeina monitorius, kuriam ko gero skirsite dar bent 600-800Lt.

Na o pasižiūrime, kas išeitų, jei kompiuterį su tokiomis specifikacijomis Petras nuspręstų susirinkti pats. Žinoma korpusas šiuo atveju nebus identiškas, nes tai firminis kompiuteris ir korpūsų pardavimais Alienware neužsiima, tad pasirinksime kokį nors kitokį, pakankamai „naglą“ korpusą, sudarantį galingo kompiuterio įvaizdį. Iš esmės, kaip bebūtų, tai tiesiog dėžė, kuri dažniausiai stovi po stalu ir jos sedėdami prie kompiuterio išvis nematome. O viduje suksis tokios pačios detalės ir kompiuterio našumas ir sparta bus identiška. Taigi, susirandame dalis vienoje iš lyderiaujančių kompiuterinės technikos parduotuvių:

5434 Lt! Daugiau nei 2000Lt lieka kišenėje vien dėlto, kad keletą laidelių, bei keletą varžtelių įsukote patys! Atkreipkite dėmesį, kad į šią kainą įeina identiškos kompiuterio našumui daugiausiai įtakos turinčios dalys: procesorius, bei vaizdo plokštė, taipogi toks pat kiekis ir tokio pat spartumo operatyviosios atminties, tiek pat jungčių turinti motininė plokštė, beigi toks pat kiekis vietos jūsų failams. Tai reiškia kompiuteris nė per piršo juodimą nenusileis brangiąjai atlernatyvai. Taipogi turėkit omenyje, kad kitas sudedamąsias dalis parinkau kokybiškesnes (kad ale nenusileistų kokybė), tad pataupius motininės plokštės, korpuso ar galų gale RAM’ų sąskaita (neįsivaizduoju kurių galų jums šiuo metu 16GB), sparta nuo to nenukentėtų, o surenkamo kompiuterio kainą galima būtų priartinti ir prie 5000Lt ribos, taip skirtumą tarp renkamo ir jau surinkto kompiuterio išauginant iki pustrečio tūkstančio litų :j Už likusius pinigus jūs ne tik, kad galite įsidėti vieną kitą geresnę detalę (pvz aušinimą vandeniu), bet ir skirti daugiau pinigų tikrai kokybiškam monitoriui, ar tiesiog pasilaikyti juos sau.

Manau šis eksperimentas aiškiai atsakė klausimus „Kodėl?“ ir „Ar verta?“. Aišku, kai kompiuterių kainos nesiekia tokias aukštumas, skirtumas taipogi nebus toks stulbinantis, tačiau, kaip bebūtų vis vien sutaupysite solidžiai.

Bet pala Re’A, jei čia viskas taip gerai, tai kodėl kiti taip ir nedaro? Kodėl žmonės neperka vien dalių ir nerenka patys savo kompiuterius? Atsakau: nes kaip bebūtų tam visgi reikia bent šiokio tokio gaudymosi apie kompiuterius. Tiesiog nemažai kas yra nusistatę, kad čia reikia būti tikru kompiuterių asu, baigusiu šios srities mokslus. Panašiai, kaip, kad situacija su žmonėmis, kurie perka daužtus automobilius iš kitų Europos šalių, juos parsitempę suremontuoja ir parduoda už solidžią kainą Lietuvoje. Visgi ne visi išmano tokiose sferose, ne visi moka ir nekiša nagų ten kur neturi patirties. Ir teisingai. Tiesiog labai dažnai pasitaiko, kad būtent dėl to nusistatymo net ir žmonės, kurie bent nutuokia kas slypi po jų kompiuterio dangčiu ir gaudosi kas yra CPU, kas yra GPU, vis vien nerenka kompiuterio, nors iš esmės tikrai galėtų. Iš tiesų dauguma dalykų šioje sferoje yra tiek nupaprastinti iš vartotojo perspektyvos, kad kompiuterį galėtų susirinkti bet kas. Jei jau įkertate Kinder Surprise instrukcijas, tai įkirsit ir kompiuterio rinkimo instrukcijas :j

Iš tiesų, dauguma dalimis prekiaujančių parduotuvių net ir turi tam specialias papildomas paslaugas. Susikomplektuojate savo galva jus tenkinantį kompiuterį, specialistai įvertins ar visos parinktos dalys dera tarpusavyje, jei ne – pasiūlys jums panašią alternatyvą, duos patarimų, jei kažką parinkote neadekvačiai, bei surinks kompiuterį ir jį pratestuos. Dažniausiai tokia paslauga kainuoja iki 15-20Lt. Jei jau leidžiate kompiuteriui kelis tūkstančius, tai manau tokią sumą galit tikrai nepagailėti ir tada visiškai nerizikuosite niekuom.


Taigi šioje pirmoje dalyje pateikiau įžangą į kompiuterio rinkimą patiem. Kitose dalyse jau duosiu praktinius patarimus renkantis savo kompiuterį, parodysiu testų rezultatus, kaip sparčiai sukasi mano naujasis žvėriukas, bei pamokysiu jus, kaip galima iš savo detalių išpešti dar daugiau naudos, kitaip tariant apie turbinimą a.k.a overclockinim’ą.

Sėkmės! Ir iki kito karto :j

2 komentarai

Komentuoti