Keista jausmas, kai 23 valandą sėdi ant suoliuko ir matai minias žmonių einančių į vieną pusę ir visi jie užsuka į netoliese esantį posūkį. Dažniausiai tokias atvejais žinau kas ten turi vykti ir manęs tai nenustebina. Bet dabar žiūri į visus tuos žmones ir supranti, kad jie žino kažką, ko tu nežinai. Jei įprastais atvejais nė neatkreiptum dėmesio į tai, tai dabar tai tiesiog siutina.

Tiesa, atsirado mūsų barake vienas skelbimas, kuris baisiai vilioja… Tai – kvietimas prisijungti prie barako radijo komandos. Nors ir taip laiko neturiu, bet labai vilioja ši mintis. Visgi turėjau vaikystėj tokią svajonę, o čia ji – kone ranka pasiekiama. Apsispręsti turėsiu iki gruodžio 5.

Na ir galiausiai – galų gale išaiškinau ką sau pasidovanosiu šių Kalėdų proga. Tai vadinamoji Nepal Sherpa Beanie (vienos nepalo genties kepuraitė). Kaip ji atrodo – matot paveikslėlyje. Tik norėtųsi su ilgesnėm virvelėm. Spalvos tai tenkintų tokios ar panašios. Tik vat problemėlė – nežinau kur mūsų Lietuvėlėj galima tokių rasti. Jei kas žinot – būtų malonu, jei praneštumėt. Na blogiausiu atveju, jei nerasiu, teks siųstis iš UK.

Panašūs straipsniai:

• Filmas, kurį katik žiūrėjau – “Requiem For A Dream” (1)
• Jim Carrey at his best (0)
• Ipod`as svajose (0)
• Kalėdų senelių eksportas (1)
• Prisiminimas: Sindikatas (0)