Kapoja lašeliais virš miško
Surudijusiais verksmo aidais
Ir nuskurusia siela iš tikro
Kad nėra kuo gyvent vakarais
Tag Archives: sapnai
Peteliškių giesmę
Sapnuose virėja
Verda rūgštų draugą
Iš kairiosios pusės
Miškuose dar staugia
Rūškanas, atleistas
Kopomis į dangų
Prie vartelių pleistras;
(Būsiu ateistas.)
Mano draugo veidas
Pustuščiais kanistrais
Nugramzdinto balso
Iškraipytai šviesiai
Mano rudą tiesą
Syvais išaiksnoja
Peteliškių giesmę;
Rankomis pasrūvant
Kai kiekvieną naktį
Į kitokį būvį
Peteliškių raudą
Ir pageltę lapai
Iš mirties atgimus,
Kaštoniniu vaksu,
Užtepa ant veido.
Bundu
Pasidabinus angelo kvapais
Tam soste tarp aukščiausiųjų žokėjų,
Kurie ant mano kūno šokinėja
Lyg nežinai, kad kruvinais rytais
Bundu iš nukankinto savo sapno.
Ir nekalta esi, nes nežinai,
Kada many atsiveriančios skylės
Vaitoja. Kad many visai negyja
Tos klaidos, kuriomis save nusėjau.
Jutimų skraistėm apgobi rankas,
Tada paskęsti leidi tarp šešėlių.
Net kad nemoku plaukt (!) -Tu nekalta-
Lydi numirt sapne nesigailėdama,
Nes nemanai, kad skauda, kad gana
- - – Ir negali žinot
Ir kandūs žodžiai
- - Susminga į abipuses žaizdas.
Sapne numirt nėra visai juk tikra.
Ten, kur nėra akių, nėra ir stiklo.
Kad neįžvelgt, kaip nubundu ryte
Skausmingai surūdijusi iš naujo
O Tu-vanduo, Tu sergėji mane
Savim apsaugodama mano kraują-
- - – Be rūdžių nekrešėtų
Argi nauja? Ar nežinai, kodėl sapnai mani
Visom naktim bestikliai, nupilkėję?
Tu nematai, kaip praveriu akis –
Raudoju, kaip susigrumiu su sienom,
Save prakeikus lovoj susmunku…
Baudi mane?
- – - Ir aš save baudžiu.
+-
Ar daug metų glaudeis svetimųjų sapnuos
Po aidais užsiklojęs gyvybe tamsos?
Dangūs sunkų šešėlį ant tavo galvos
Kojom nebylio gręžė, o įpynė vanduo…
Kakava
Manrods aš pamečiau ne savo kojas
Ir lūpos kalba nebe ta kalba
Ir auksas man visai ne valiuta
Ir mano akys šiandien vėl raudonos.
Spindėk, žvaigždele, vidur dykumų
Nors ten manęs dar niekada nebuvo
Spindėk, spindėk, ribotu gražumu
Nes iki viso trūksta meilės mūro.
Ruduo ruduo, žvaigždžių lietaus naktis
Ir tai, ką norim pasakyti dingo
Ar šiąnakt lis, ar šiąnakt žvaigždės lis?
Išgirsta motina iš savo vaiko.
Manrods aš pamečiau savus sapnus
Nes jais po vakar žvaigždės nesiklojo
Ir ne iš rudenio aš juos vogiu
Jie buvo mano, iš kakavos rojaus
Ir mano akys šiandien vėl raudonos
Ir mano akys šiandien vėl raudonos
Ir mano akys šiandien vėl raudonos…
Kakavos rojus
Kakavos rojus
Ten nereikia kojų.
Neužges
Jos ugninius plaukus kedeno vėjas. Šįkart visai kitoks, naujas ir dar neparagautas. Laisvės vėjas.
