Sakė rytą ponas „man nereikia jūsų dievo“.
Jo skrybėlė temdė jo akis…
Ant palangės boružėles įkalbinėjo vėjas,
Atsikelti ir skristi, bet atgal nebegrįžt.
Ir mes brendam per pievas, ieškodami namų
Žolės pinas po kojom.
Pavargau nusiminti, ieškodamas kaltų,
Ar yra kas nors, už ką save aukojau?
Mano vaizdas išblanko, žiūriu į save…
Šachmatų lentoj aš gražiausias žirgas!
Iki kol mane nukerta, kodėl tik mane?
Negi aš toks nematomas, negi toks girtas? read more »
Dedikuoju:
Žmonėms, kuriuos matant šypsantis pasidaro labai šilta.
Kuriems turint problemų, automatiškai ieškau sprendimų.
Žmonėms, kuriuos ŽIAURIAI gera matyt miegančius ir besiilsinčius.
Draugams.
Ir nuo jutimų vynuogės nutįsta ligi žemės
Ir Tavo rankose pražysta vaivorykštė
Ir veidas ilgesingai pasitinka rytą.
Kas Tau padovanojo dieviškas akis?
Ir mano plaukus, medžio sielą?
Ar lyt žvaigždėm iš debesų jau lis?
Jei ne, parduok man Dievą.
Tuščios rankos porcelianiniais pirštais-
Tavo atvaizdas mano delne.
Ties kulminacija daina nubyra
Ir liekam mudu tyloje.
Tavo rankos prisiekia mėnuliui
Susapnuot rudenines žvaigždes,
Tyliai kylam, kus dievas atgulęs
Ir pasibaigia laikas toli už manęs.
[7:23:07 PM] Lina: laba uzsiemusi?
[7:23:26 PM] Grynakraujė fyfa ^^: priklauso nuo to, ko reikia :D
[7:23:33 PM] Grynakraujė fyfa ^^: aš tik dainą kuriu, šiaip nieko :D
Šįryt atsikėliau šiek tiek pramigusi-negirdėjau žadintuvo-išgėriau vos pusę puodelio arbatos,pasiėmiau dainos žodžius,kuriuos turėjau išmokti važiuodama autobusu,ir išskubėjau į autobuso stotelę. Pakeliui prisiminiau,kad palikau namie smuiką,kurį turėjau paimti Gretai. *bėga atgal*
