Filmų peržiūros #4 - ReAnimated.lt
Asmeninės nuomonės, įspūdžių ir apžvalgų tinklaraštis
7470
post-template-default,single,single-post,postid-7470,single-format-standard,ajax_fade,page_not_loaded,boxed,,qode-title-hidden,qode-child-theme-ver-1.0.0,qode-theme-ver-8.0,wpb-js-composer js-comp-ver-4.12.1,vc_responsive

05 Rgs Filmų peržiūros #4

bonnie_and_clyde_cast-9212

Ok, pasimokiau, kad tiek ilgai kaupti filmų tikrai negalima, nes apžvelginėti kelias dešimtis iškarto būtų absurdiška, o juos aprašinėti vėliau tampa tikrai sunku, nes nebe visus juos beprisimeni. Nuo šiol bent trumpus mintis juodraščio pavidalu brūkštelsiu iškart vos pažiūrėjęs filmą, o juos pristatinėt reikės kiekvieną kartą peržiūrėjus 10 filmų. Įvedus tvarką ir nusistačius tam tikras taisykles, turėtų atsirasti drausmė. Tvarka ir teisingumas turi būt! ^^
Na ir tęsiam savo filmų peržiūrų aprašymus, kur rasite tiek filmų klasikos, keletas gerų filmų iš mano paauglystės metų, bei žinoma trendinių filmų, ne taip senai mirgėjusių kino teatruose.

 

RED (2010) – IMDB: 7.0

RED-sequel-in-the-works

-Do you know what’s wrong with this country?
-They all are trying to kill us?
-Exactly!

Kai į buvusio spec.agento namus įsiveržia gerai ginkluotas žudikas, Bruce Will’is vaidinamas herojus surenka savo seną komandą ir bando nugalėti atsiradusį priešą, kuris suteikė preteksto bent trumpam pabėgti nuo užtarnautosios pensijos, kuri jau spėjo įkyrėti.

Nuo Die Hard (1988) iki Sin City (2005), Bruce’as Willis’as visada vaidina taikų, principingą, bei kietą vyruką, kuriam pasitaikė prasta diena ir jis ima kick-ass’inti ir visa tai būna apipinama su dalele awesomeness, kai Bruce’as rodo, kad turi kiaušus, bei su dalele humoro, kuris būna tikrai malonus ir sugeba pralinksminti nenuvulgarėjant. Ši formulė veikia ir jos taisyti tiesą sakant ir nereikia, veiksmo filmai su šiuo aktoriumi visada išeina visai ok. Neskaitant to, kad scenarijus yra nieko originalaus ir filmas tikrai aukštai neiškyla, tačiau kaip lengvą savaitgalio veiksmo dozę, su alumi galima tikrai sukramtyti. Prie tokių filmų su Bruce’u mes pripratę ir būtent tokius juos ir norime matyti.

 

The Motorcycle Diaries (2004) – IMDB: 7.9

motorcycle_diaries

How is it possible to feel nostalgia for a world I never knew?

Du jaunuoliai prieš baigdami medicinos studijas ryžtasi motociklu apkeliauti beveik visą Pietų Ameriką. Jie tikisi vien linksmybių, tačiau prieš akis jiems atsiveria visai kitokia Pietų Amerika, nei kad jiedu tikėjosi. Istorija apie tikrą Ernesto “Che” Guevara kelionę.

Pradžioje pradėjęs žiūrėti, nė nežinojau, kad filmas bus apie šį legendinį personą. Atrodė, kaip visai nuotaikingas kelionių filmas, kurie iš esmės traukia, nes kelionės man patinka ir visada įkvepia išvažiuoti kur nors pačiam. Tačiau filme puikiai atvaizduojama, kaip keliaudamas po šalį Guevara po truputis supranta daugumos gyventojų skausmą, skurdą ir neteisybę, kurią jie patiria. Po truputis taip atrandamas pašaukimas padėti visiems šiems žmonėms ir pakeisti situaciją šalyje. Tai nėra biografinis filmas apie šio žmogaus darbus, rodoma šio veikėjo jaunystė ir tai kas įtakojo jį tolimesniems jo sprendimams, apie kuriuos žinome. Taipogi filme apjungti gražūs Lotynų Amerikos vaizdai, lengvas humoras, veiksmas, bei drama, kurie tampa puikiais gero filmo ingredientais. Juosta, kuri ryškiai kontrastuoja su Holivudiškomis fantazijomis ir dvelkia indie kino kvapu išlaikant vakarietišką filmavimo technikos kokybę.

 

Malcom X (1992) – IMDB: 7.7

malcolm-x-original

I accuse the white man of being the greatest murderer on the planet!

Biografinė, istorinė, politinė ir beveik 3 val drama apie apie Juodųjų Nacionalistų lyderį.

Gerai, prisipažinsiu, kad apie šio žmogaus istoriją nebuvau apsiskaitęs ir težinojau šiokias tokias nuotrupas. Taigi filmas prisidėjo prie mano bendro išsilavinimo. Drąsiai galima statyti su tokiu puikiu biografiniu filmais, kaip Invictus (2009) apie Mandela. Na ir be abejonės tai pats geriausias mano matytas Denzel Washington’o vaidmuo. Aktorius tarsi reinkarnavosi. Geras aktorių kolektyvas tikrai laiko gerą karmą, tačiau čia dominuoja vien tik Denzel’is – čia jo šou, kuris tęsiasi ištisas 195 minutes. Filmas geras, istoriškai teisingas, tačiau tikrai nėra iš lengvųjų, tad reikia žiūrėti tik su specialiu nusiteikimu ir kompanijoje tikrai nesueis. Kaip, kad ir koks Godfather’is.

 

Tucker & Dale vs Evil (2010) – IMDB: 7.6

TD-Labine-Tudyk

He’s heavy for half a guy.

Du nevykėliai kaimo bernai savaitgaliui išsiruošia į gamtą, ketindami pailsėti, pažvejoti, pagerti alaus. Netikėtai poilsinę vyrukų nuotaiką sudrumsčia kitame krante triukšmaujantys koledžo studentai. Striptizą užsigeidusi sušokti mergina įkrenta į ežerą, o vyrukai didvyriškai ištrauktą skenduolę nusiplukdo gaivinti į savo krantą. Įkaušę jos sėbrai interpretuoja, kiek kitaip ir pamano, kad kaimiečiai nori ją nužudyti. Taip prasideda “gelbėjimo misija”, kurioje visi miršta atsitiktinai ir netyčia.

Cha, pagaliau! Pagaliau sulaukiau komedijos, kuri mane privertė nuoširdžiai kvatoti ir per visą filmą tai dariau ne kartą ir tikrai labai saldžiai. net pilvą paskaudo, kas buvo nutikę jau senokai. Tikra absurdo komedija, naudojanti standartines siaubo filmų klišes ir iš jų kaip niekad besišaipantys. Tikra atgaiva nuo nusivažiuoti spėjusių Pačių baisiausių, bei šiuolaikinių slasher tipo siaubiakų.

Na ir nors vaidybą užskaitau tik Alan Tudyk (dar iš serialo Firefly laikų), o siužetas link pabaigos ėmė smarkiai ristis žemyn, tačiau tai drąsiai galima atleisti dėlto, kad tai juokingesnis filmas už visas 2010 metų komedijas kartu sudėjus. Turintis savų minusų, kaip praktiškai visi pastarųjų metų filmai, tačiau drąsiai rekomenduotinas jums ir jūsų draugams.

 

Megamind (2010) – IMDB: 7.3

55148

All men must choose between two paths. Good is the path of honour, heroism, and nobility. Evil… well, it’s just cooler.

Megamind’as yra genialus, nuostabus ir tobulas niekšas, turintis vieną mažytį trūkumą: jam labai, labai nesiseka. Metai iš metų bando užkariauti miestą visais įmanomais ir neįmanomais būdais. Ir visuomet jam sutrukdo jo pagrindinis priešas, superherojus Metromen’as. Megamind’as niršta, siunta, kuria naujus planus – vien tam, kad juos ir vėl sugriautų jo varžovas, gelbstintis miestiečius nuo blogio. Tačiau vieną kartą Megamind’ui netikėtai pavyksta nugalėti Metromen’ą – superherojus žūsta. Negalėdamas pats tuo patikėti, piktadarys šėlsta iš laimės, tačiau neilgai. Pamažu jis suvokia, kad suiro gyvenimo pusiausvyra – niekšas nebeturi savęs verto priešininko. Reinkarnuota Superman’o istorija su savomis interpretacijomis. 

Taip, dar viena animacija, kuri sukosi kino ekranuose, tačiau reikia pripažinti, kad jei viena kita dar sugeba sužavėti (pvz. How To Train Your Dragon (2010)), tai kitos nepasiūlo nieko naujo ir tiesiog atkartoja žanro standartus. Šioje animacijoje nėra itin įsimintinų juokelių, kuriuos cituotum dar ilgai po filmo, nėra unikalių veikėjų, pokalbių, siužeto polinkių. Viskas pagal klišes, kurias jau daugelį metų žiūrime. Na bet pasvėrus kitą pusę, galbūt galim įžvelgti vieną kitą didesnę mintį, kaip, kad pvz. tikslo siekimas, o ne rezultatas ir yra visas tikslas ir pasiekus rezultatą nebežinai ko griebtis.

Nesakau, kad tai blogas filmas, atvirkščiai – animacija, visas išpildymas, įgarsinimas, viskas lyg ir kokybiška, tačiau šį kartą man tai buvo dar vienas super hero filmas, kurie man nepatinka. Maždaug The Incredibles (2004) kalibro ir tai, jame veikėjai man patiko labiau.

 

127 Hours (2010) – IMDB: 7.9

127Hours-113010-0007

Hey there, Aron! Is it true that you didn’t tell anyone where you were going?

Filmas 127 Hours sukurtas pagal tikrais faktais paremtą knygą "Between a Rock and a Hard Place". Alpinistą, kuris niekam nepasisakė kur iškeliaujantis, besimėgaujant kalno teikiamomis pramogomis, prigauna krentantis akmuo, kuris prispaudžia alpinisto ranką. Kadangi vietovė atoki ir labai masyvi, tikimybė prisikviesti pagalbos – beveik nulinė. Įkalintasis turi pasirinkti ar pasiduos ar išgyvens bet kokia kaina.

Suprantama, kad knygoje galima aprašyti kiekvieną mintį, pojūtį, galima perteikti visą apėmusių jausmų skalę. Tai ir padarė šią istoriją išgyvenęs Aron Ralston. Ekrane tai padaryti daug sudėtingiau, tačiau būtent tokia ir yra gero režisierio pareiga. Šįkart neviltis, kančia, susitaikymas, bei  atsisveikinimas su artimaisiais ir pasauliu perteikiami režisūriniais sprendimais, koncentruojantis į smulkmenų akcentavimą, neįprastus kamerų kampus, pabėgimais iš įvykio vietos į ryškiausius prisiminimus, tačiau ne koncentruojantis į pagrindinio veikėjo, kuris akivaizdžiai netempė atliekamo personažo vaidmens, emocijas. Filmas labiausiai paveikia, jei pagrindinio veikėjo vietoje įsivaizduoji save. Jei to padaryti jums nepavyksta ir veiksmas vienoje uždaroje vietoje jums atrodo begalo nuobodus (pvz, kaip filme Buried (2010)), tai žiūrėti nerekomenduoju – nepatiks. Kitiems, kurie moka filmus vertinti ne tik, pagal veiksmo kiekį – galit kramtyti drąsiai.

Faktas iš tikrosios istorijos: Aron’as ištikrųjų filmavo video dienoraštį, kol buvo įstrigęs. Prieš pradedant filmavimo darbus režisieriui buvo leista peržiūrėti šią filmuotą medžiagą, nors iki tol ji nebuvo rodyta niekam, net šeimos nariams. Tai padėjo režisieriui tiksliau nupiešti šią situaciją juostoje.

 

Jackass 3D (2010) – IMDB: 7.1

Jackass-3D

Hi, I’m Johnny Knoxville, and I’m about to end this movie.

Jackass’ų filmai nepalieka abejingų. Vieni jų nekenčia ir žemina dėlto, kad tai filmai juostoje parodantys tai, ko rodyti nederėtų (šūdai, vėmalai, nuogi vyriški užpakaliai ir pan). Kiti, kurie nemano, kad tai yra visiškas degradavimas ir intelekto žalojimas – prisikvatoja iki valios iš absurdiškų, kvailų ir itin skausmingų žygdarbių. Pasišokinėjimas prieš lėktuvo turbiną, danties traukimas super automobiliais, ar tas pats high-five privertė mane raitytis iš juoko ir dar kartelį įrodo, kad šie vyrukai nepraranda savo žavesio.
Taipogi visi mes pripratę, kad tęsiniai tendencingai prastėja ir jungdamas šią juostą, laukiau panašaus efekto. Tačiau reikia pripažinti ši dalis yra stipresnė nei, kad antroji ir sostą beveik apylygiai dalinasi su pirmąja dalimi. Tačiau, man asmeniškai tai buvo originali ir nepakartojama juoko, skausmo ir šleikštulio trilogijos pabaiga ir ketvirtosios dalies tikrai nelaukiu (girdėjau apie internete paplitųsį Jackass 3,5 filmą, tačiau kartu su filmu sklando ir gandai apie jo prastumą, tad žiūrėti ko gero nė nebandysiu).
Tikrai rekomenduoju pažiūrėti, kartu su būriu draugų – emocijų spektras, nuo “cha, cha, awesome”, iki “ffffffffffuuuuuuuuuuuuuu!!!!” garantuotas!

 

The Boondock Saints (1999) – IMDB: 7.8

saints2guns

Television. Television is the explanation for this – you see this in bad television. Little assault guys creeping through the vents, coming in through the ceiling – that James Bond shit never happens in real life! Professionals don’t do that!

Jei kalbėti apie siužetą: 2 alkoholį mylintys broliukai airiai, kurie gan smarkiai pasinešę į Dievą, bei stipriai pasisakantys už jo teisybę, susikonfliktuoja su rusų mafija, kuri teigia, kad perka bariuką, kuriame tie du airiai mėgdavo išgerti. Atrodo kvaila. O patikėkit, čia tikrai geras juodas humoras, su ironijos prieskoniukais. Ir visa tai atlikta pasitelkiant epiškas bad ass scenas, bei religiją. Receptūra, kaip mano dievinamame Hellsinge, na ir žinoma tikrai nenuvylė. Veritas / aqueritas prisiminsiu dar ilgai :j
Filmas turi ir antrą dalį, deja ji nė iš tolo neprilygsta pirmosios dalies nepakartojamai dėstymo manierai, bei nuotaikai.
Pažymėtina ir tai, kad filmas praktiškai nebuvo praleidžiamas pro cenzūrą, dėl tuomet ką tik vykusių Kolumbaino mokyklos žūdynių. Taigi visoje JAV ši juosta buvo rodoma tik penkiuose kino teatruose ir tai tik vienai savaitei. Dėlto juosta praslydo tikrai ganėtinai tyliai ir ramiai, tačiau tai jos nei kiek nemenkina.

 

Cinderella Man (2005) – IMDB: 8.0

cinderella-man-original

You think you’re telling me something? Like, what, boxing is dangerous, something like that? You don’t think working triple shifts and at night on a scaffold isn’t just as likely to get a man killed? What about all those guys who died last week living in cardboard shacks to save on rent money just to feed their family, ’cause guys like you have not quite figured out a way yet to make money off of watching that guy die? But in my profession – and it is my profession – I’m a little more fortunate.

Bokso filmų yra labai daug. Ir daugiau mažiau man jie visi labai panašūs. Vyriškis, kuris visą savo gyvenimą skiria vien tik boksui ir nieko kito be to nesugeba, savo triūso, bei naujos merginos dėka ima kumščiuotis geriau, taip gimsta nauja žvaigždutė. Paskui kažkoks suklūpimas, mylimos moters praradimas, karjeros kritimas žemyn ir po to sekantis mylimosios sugrįžimas ir šuolis į pačią bokso viršūnę. Geriausiu bokso filmu ko gero laikau senąjį, gerąjį, legendinį Rocky (1976). Taipogi itin pasižymėjęs buvo Million Dollar Baby (2004), na ir Will’o Smith’o amplua, filme Ali (2008). Į šio trejetuko sąrašą nuo šiol galiu įrašyti ir Cinderella Man, kurį lietuviai išvertė, kaip “Pakilęs iš pelenų”.

Pakol anie filmai daugiausiai koncentruojasi į patį boksą, bei antraplaniame plane palieka meilės istoriją, tuom ir užsibaigdami, šis filmas sugeba pasiūlyti kiek daugiau, nei tai. Veiksmas vyksta didžiosios depresijos metais, įvykiai įsuka į bedarbystės, sunkių pragyvenimo sąlygų, vargšų, praradusių viltį žmonių gyvenimą, bei prarają, kuri skiria turtinguosius ir vargšus.

Russell’ą Crowe pamėgau nuo filmo A Beautiful Mind (2001), o šioje juostoje aktorius susidoroja ne ką prasčiau. Na nors ir į tikrą boksininką nelabai panašus (veidukas visgi per daug intelektualus), tačiau tas beviltiškas mylinčio tėvo bandymas išmaitinti savo alkanus vaikus puikiai atsispindi jo akyse, dėl ko dedu didelį riebų pliusą. Nepatikti galėtų nebent jei jūs visiškai nevirškinate bokso, tačiau, kaip kad ir minėjau – šiame filme ne jis tampa svarbiausias.

 

The Social Network (2010) – IMDB: 8.0

The-Social-Network-stars--006

You are probably going to be a very successful computer person. But you’re going to go through life thinking that girls don’t like you because you’re a nerd. And I want you to know, from the bottom of my heart, that that won’t be true. It’ll be because you’re an asshole.

Hehe, visų taip garsiai apkalbėtas filmas apie istoriją, prie kurios kiekvieną dieną prisiliečiame mes patys. Iš esmės tai filmas apie draugystę, ištikimybę, godumą, bei išdavystę. Filmas apie geek’ą, programavimo genijų, nepripažįstantį jokių nustatytų normų ir kuris randa galimybių ten, kur kiti jų nematė ir tuo pasinaudodamas padovanoja pasauliui naują skaitmeninio pasaulio stebuklą. Kompiuterių genijus tampa jauniausiu milijardieriumi pasaulyje ir istorijoje… Tačiau sėkmė jaunajam verslininkui atneša ir problemas: tiek asmenines, tiek teisines. Atrodo, jog susidraugavęs su 500 milijonais žmonių neišvengiamai įsigysi ir priešų.

Taigi, prie filmo dirbo Davidas Fincheris, kuris sugebėjo užsitarnauti tikrai gerą vardą, bei mano simpatijas tokiais filmais, kaip sukrečiančiu Se7en (1995), suktuoju Fight Club (1999), na ir žinoma jausminguoju The Curious Case of Benjamin Button (2008), kurių kiekvienas buvo absoliutus tų metų hit’as. Lūkęsčiai buvo dideli, nuopelnų filmas gavo nemažai (oskarai, auksiniai gaubliai ir pan), tačiau mano simpatijos liko gan vidutinės. Taip – tai yra nuostabi, jaudinanti vieno žmogaus istorija, kuri dar labiau stebina, kai žinai, kad visa tai tikra. Tačiau, kaip filmas jis yra nuobodus. Siužetas gan lėtas, be daugybės kalbų daugiau iš esmės nieko ir nevyksta. Būtų galima priimti vos ne kaip kokį dokumentinio stiliaus filmą, kuriame sužinoma kaip ir kas įvyko,  tačiau deja jame ne visi faktai yra teisingi. Jesse Eisenberg puikiai atliko savo vaidmenį, būti ekscentrišku geek’u jam tikrai tinka, tačiau pačio filmo kitiems nerekomenduoju, nebent labai norit pamatyti TImberlake’ą arba sužinoti pačio facebook’o atsiradimo istoriją.

 

Bonnie and Clyde (1967) – IMDB: 8.0

bonnie-and-clyde-2

[Bonnie can’t stop laughing after Clyde held up a failed bank and left empty-handed]
-We got a dollar ninety-eight, and you’re laughing!

Kiekvienoje mano apžvalgoje būna vienas akivaizdus favorite’as. Filmas, kuris visa galvą perspjauna kitus ir kurį prisimenu dar ilgam. Taip, atspėjot, šį kartą, tai ši 67-tųjų poetiškai romantizuota istorija apie visų laikų žymiausią nusikaltėlių porą, bei jų gaują, su kuria jie siautėjo 1930-aisiais.

Senovinius filmus gali žiūrėti tikrai ne visi. Daugumai jie atrodo gan nuobodūs, lėto siužeto, bei prasto išpildymo. Taip, dėl to galima ir nesiginčyti, progresas kine įvyko taip, kaip ir bet kurioje kitoje sferoje. Tačiau jie vis vien labai mane traukia. Traukia pažiūrėti kokias mintis, kokią išliekamąją vertę turi šie filmai. Bonnie ir Klaidas reprezentuoja jaunimo maištingumo dvasią, nuotykių, meilės ir adrenalino troškimą. Tai yra universalu. Viltys ir nusivylimai, kurie buvo aktualūs prieš daugiau nei 50 metų, lygiai tiek pat aktualūs ir dabar. Niekas nepasikeitė, išskyrus mus supančią buitį. Žmonės kokie buvo, tokie yra ir dabar, su tokiais pat savo trūkumais. Ir iš vis pastebiu, kad kuo senesnis filmas, tuo arčiau mūsų dabartinės kasdienybės jis atrodo.

Taip, filmas labai lėtas, pokalbiuose dažnai paliekami užlaikymai, kuriame ale dirba akių kontaktas, išraiškos, bet po kurio laiko tai ima kiek atsibosti. Senuose filmuose tokių vietų yra gan nemažai (suprask, leidžia žiūrovui suvirškinti situaciją). Vaidyba žiūrint dabartiniais standartais taipogi atrodo nenatūrali, tačiau filmas nagrinėja tas universalias vertybes, kurios bus gyvos amžinai.

Taipogi Bonnie ir Klaidas įėjo į filmų istoriją, kaip revoliucinis filmas. Ką jis tokio pasiūlė, ko anksčiau nebuvo? Viskas slypi esminiuose dviejuose faktuose: tai buvo pirmas filmas, kuriame tiek drąsiai rodoma sekso scena, bei niekur nematyti to laikmečio spec efektai (scena, kai žmogui šaunama tiesiai į galvą). Tai, ir žinoma ne vien tai, uždirbo filmui 2 oskarus, bei 19 kitų garsių apdovanojimų, buvo nominuotas iškart 10 Academy apdovanojimų, tarp kurių už geriausią kinematografiją, bei geriausią aktorės vaidmenį, na ir visiems laikams įsirašė, kaip kriminalinė klasika.

Tai filmas, kuris tuo pat metu tikras ir abstraktus, gangsterių filmas, bei komiškas romanas. Meilės istorija, kuri užsibaigia tragedija.

Nė nežinau ar rekomenduoti jums šį filmą ar ne. Man jis tikrai patiko ir yra viena iš priežasčių, dėl ko senovinius filmus žiūriu dar atkakliau. Tačiau nepamirškit to, kad veikia labai didelis istorijos romantizavimas, kuris kiek nuslopina produkcijos kokybinius trūkumus. Tuo tarpu kitiems žmonėms, trokštantiems kažko šviežesnio, šiuolaikinės kokybės, siūlau pažiūrėti Public Enemies (2009), kuris galbūt neįneša tiek daug senovinio romantizmo ir žavesio, tačiau kurią kiek panašią atmosferą.

Komentarų nėra

Komentuoti