Po truputis vis daugiau klimpdamas į anime liūną atradau štai šį 1988 metų grožį. Neįtikėtina, kai animacija, nupiešta tau dar prieš gimstant sugeba taip pakerėti…

Roger Ebert – vienas iš įtakingų kino kritikų filmą pavadino vienu iš stipriausių kadanors sukurtų anti  karinių filmų.
Animacijos istorikas Ernest Rister lygina filmą su žymiuoju Schindler’io Sąrašu ir teigia: "it is the most profoundly human animated film I’ve ever seen."

September 21, 1945… that was the night I died.

Siužetas:

Japonija. Antrojo pasaulinio karo paskutiniosios dienos. Istorija apie du vaikus, atsidūrusius šių įvykių sūkury bei turinčius tik vienas kitą. Seita (vyresnysis brolis) ir Setsuko (mažametė sesuo) per eilinę lėktuvų ataką netekę motinos ir priversti paliki savo namus, prieglobstį randa pas tetą. Tačiau laikas sunkus, niekas nenori užsikrauti sau ant galvos dar dviejų alkanų burnų. Prasidėję priekaištai priverčia Seitą apsispręsti. Susirinkęs visus daiktus jis palieka tetos namus ir kartu su seserim patraukia prie upės, kur, radęs apleistą slėptuvę nusprendžia – štai čia jie ir pradės viską iš naujo. Tačiau tik jeigu viskas būtų taip paprasta…

Anime sukurtas pagal pusiau autobiografinę Akiyuki Nosakos knygą "Grave of the Fireflies" (liet. “Jonvabalių kapas”), kurią jis parašė kaip atsiprašymą savo seseriai, kurią prarado antrojo pasaulinio karo metu. 2005 m. buvo sukurtas ir vadinamasis live-action (vaidybinis) filmas tokiu pat pavadinimu. Kadangi pamatyti jo dar neteko, tai palyginti su anime kol kas negaliu.

Nuomonė:

Be galo sukrečiantis ir nepaliekantis smegeninės dar kurį laiką. Gyvenimiška realybė, nesugadinta holivudiško tragizmo, kai iš smulkmenų bandoma padaryti tragediją. Ko gero tikroviškesnis už dalį vaidybinių filmų ir išlieka begalo šiltas ir nuoširdus. Nors veiksmas vyksta karo metais, tačiau karą pamatome tik nuotrupomis. Panašiai, kaip “The boy in stripped pijamas” – žiūrovui leidžiama stebėti karo pasekmes, stebint dviejų vaikų bandymą išgyventi ir kabintis į gyvenimą labai sunkiomis sąlygomis, bet ne to karo priežastis. Ypač stiprus Seitos kaip brolio vaidmuo, kurio begalinis atsidavimas išties pakeri. Per visą anime matome jo nepaprastai dideles pastangas apsaugoti Setsuko ne tiek nuo fizinės žalos, kiek nuo paties suvokimo to, kas vyksta aplink. Visada besišypsantis, kad ir kaip bebūtų sunku, tačiau jis tik vaikas, kurio pečius užgulė visai nevaikiška našta. Ir jis taip pat be galo kenčia, tik neleidžia to sau parodyti dėl šalia esančios Setsuko.

 
Nors filmukas sukurtas prieš dvidešimt metų, tačiau piešimas iš tiesų detalus ir malonus akiai. Veiksmas niekur neskuba ir taip leidžiama įsijausti į kiekvieną akimirką. Kartais pasigirstanti švelni ir lyriška foninė muzika tik sustiprina įspūdį.
Turbūt vienas realistiškiausių kada nors sukurtų anime.

Įvertinimas:

IMDB reitingas 8.2, aš jam skiriu 9.2
Vėlgi, prijaučiantys anime žanrui tiesiog privalo pamatyti.

Video:

remtasi: animezona.net
wikipedia.org
imdb.com

Panašūs straipsniai:

• Jis sako “Taip” (1)
• Filmas, kurį žiūrėjau: Twilight (2)
• Filmas, kurį žiūrėjau: District 9 (0)
• Filmas, kurį žiūrėjau: Transformers: Revenge of the fallen (3)
• Filmas, kurį žiūrėjau: Final Fantasy VII: Dirge Of Cerberus (0)