Filmas, kurį žiūrėjau: Deja Vu
Turbūt daugelis esate patyrę keistą ir nepaaiškinamą jausmą, kai, sutikus gatvėje nepažįstamą žmogų, atrodo, kad su juo jau buvote susitikę? Arba, atsidūrę naujoje vietoje, galite duoti galvą nukirsti, jog čia jau kažkada buvote… Mokslininkai šį reiškinį vadina „apgaulinga atmintimi“ arba „deja vu“. O ką, jei šie pojūčiai – jokia apgaulė? Jei tai – perspėjimai iš praeities arba bandymas pasufleruoti ateities mįslių raktą?
Filmas susuktas tikrai ne prastai, kaip visad labai teigiamus įspūdžius palieka drebančios kameros efektas. O ką jau kalbėti apie Denzel`io Washington`o vaidybą. Jo vaidinami personažai visada pasižymi užtikrintumu, pasitikėjimu savimi. Veikėjai turi lengvą paslapties skraistę ir atrodo, kad visada žino daugiau nei kiti.
Tačiau… Nežinau. Filmui kažko pritrūko. Nors filmas yra gan nenuspėjamas ir nei iš pavadinimo, nei iš siužeto nelabai numatysi įvykių, tačiau filmas pasirodė eilinis amerikietiškas “happy end`as” ir tai kiek užknisa. Nepaisant to, neturint ką veikti – pažiūrėti gal visai ir neblogai.
Siužetas:
Šis filmas ir naudojasi ta mintimi. Filme būtent šis keistas “deja vu” pojūtis padeda policijos pareigūnui Dagui Karlinui išpainioti šokiruojanti teroristinį išpuolį. Po truputis jis supranta, kad tai ką žmonės dar laiko moksline fantastika, jau vyksta mum po nosim. Keisdami praeitį, galime pakeisti dabartį… Jei policininkas sugebės laiku susivokti ir išnarplioti bylą – išgelbės šimtus nekaltai žuvusių žmonių.
Mano vertinimas filmui: 7/10. Įtraukia, tačiau nepakankamai.
Video:
Panašūs straipsniai:
loading...






Rašyti komentarą