Filmas, kurį žiūrėjau: 12 Angry Men (1957) - ReAnimated.lt
Asmeninės nuomonės, įspūdžių ir apžvalgų tinklaraštis
8421
post-template-default,single,single-post,postid-8421,single-format-standard,ajax_fade,page_not_loaded,boxed,,qode-title-hidden,qode-theme-ver-4.5,wpb-js-composer js-comp-ver-4.12.1,vc_responsive

Filmas, kurį žiūrėjau: 12 Angry Men (1957)

Šio mėnesio įrašų seriją pradėkim nuo filmo apžvalgos. Nuo seno, nespalvoto filmo apžvalgos. Žinot kuom man patinka senoviniai filmai? Tuom, kad taip, galbūt ten nėra gerų efektų, įspūdingų gamtos vaizdų ar daugybę veiksmo, galbūt filmo nuotaikos dažnai reikalauja atitinkamo nusiteikimo, nes ilgi, lėtai rodomi kadrai su tikrai ne pramogine muzika, visai nesižiūri, kai neturi nuotaikos, tačiau juose daug labiau koncentruojamasi į veikėjų charakterius. Čia jums ne blogiukas Loki, ketinantis užvaldyti pasaulį. Siužetai sukasi daug arčiau žemės ir rodo paprastus žmones. Tokius kaip tu ir aš. Taigi – 1957-tųjų 12 Angry Men. Juosta IMDB filmų bazėje yra surinkusi 8,9 balo įvertinimą ir įsitvirtinusi net 6-toje Top 250-tuko vietoje.

Siužetas

Filmo veiksmas vyksta nedideliame teismo kambaryje, skirtame prisiekusiųjų posėdžiams. Dvylika vyrų turi nuspręsti puertorikiečio jaunuolio, įtariamo nužudžius savo tėvą, likimą. Vaikinas – žmogžudys, gi tyrėjai ir prokuroras nepaneigiamai įrodė kaltę bei pateikė neginčijamus įkalčius.

Amerikos teisė reikalauja, kad visi prisiekusieji balsuotų už nuosprendį vienbalsiai, kitaip nusprendis nėra priimamas. Tačiau netikėtai vienas prisiekusiųjų balsuoja priešingai nei visi likusieji ir pasisako, jog vaikinas nekaltas. Jam nesvarbu, kad visi linkę žmogžudį kuo greičiau pasiųsti į elektros kėdę, kad kiti kažkur skuba savais reikalais. Prasideda pykčiai ir barniai, tačiau atkaklusis prisiekusysis tiesiog nepalenkiamas. Jis argumentuotai dėsto savo požiūrį. Demonstruodamas erudiciją, žmogiškosios psichologijos išmanymą, iškalbą bei šaltakraujiškumą po truputis lenkia prisiekusiuosius į savo pusę.

 

 Nuomonė

Pamenat kažkada pasakojau apie vokiečių filmą Exam (2009), kuriame visas veiksmas vyksta vienoje patalpoje, tačiau net nepaisant to, filmas tiesiog prikausto dėmesį ir neleidžia pradėti nuobodžiauti nė akimirkai? Taip yra ir šio, režisieriaus Sidney Lumet, filmo atveju. Nors tai buvo pati pirmoji režisieriaus juosta, tačiau jam pavyko susukti nuostabią įtemptą dramą. Kadangi iš posėdžių salės nosis nebūna iškišama, viską lemia aktorių vaidyba, o ji šiame filme tikrai pagirtina: aktoriai atrinkti kruopščiai, vaidina įsijautę į savo vaidmenys, asmenybės tipai ryškūs ir įtikinami. Iš esmės jausmas panašus, lyg skaitytum knygą: veikėjai, pasitelkiant mažas detales, bei mažiausias smulkmenas nupiešiami labai detaliai. Dar daugiau jų charakterius parodo dialogai, kurių, kaip galima suprasti iš veiksmo vietos – kupinas filmas.

Nors filmo atomazga būna aiški dar filmo pradžioje, tačiau čia svarbiausia pats dėstymas. Svarstymai, argumentai, įsitikinimai, bei stereotipai. Ypač juos, bei visuomenės lipdomas etiketes filmas itin gerai atsipindi. Kaip greitai išsilavinimo neturinčiam, bei iš liūdnai pagarsėjusio rajono kilusiam vaikinui pripiešiama nusikaltėlio etiketė. O ar jūs, kai atrodo akivaizdūs dalykai apsukami visai kitu kampu ir pradeda prieštarauti jūsų nuomonei, ar lengvai išsižadat savo įsitikinimų ir pripažįstat klydę?

Filmo scenarijus žavi tuom, jog net mažiausios smulkmenos, loginiai išvedžiojimai, apatija ir kita gali smarkiai paveikti kuria puse pasuka verdiktas. Žmogaus likimas kabo ant išvedžiojimų…

Praėjus 50-čiai metų Nikita Michalkovas pastatė savo filmą, pavadinimu 12 (2007), galbūt kai kas iš jūsų būtent jį ir esat matę. Filmo scenarijus iš esmės identiškas, tik sukasi su rusišku mentalitetu, tačiau visvien bando atkartoti Lumeto manierą. Visgi vyrauja nuomonė, jog tai grynas originaliojo filmo plagiatas ir dėlto didelio pripažinimo nesusilaukė. O štai originalas per paskutinius pusantrų metų iš 9-tos IMDB top’o vietos pakilo į 6-tąją, kas 50-ties metų senumo filmui tikrai nėra įprasta. Galbūt prie to prisidėjo tas pats Michalkovas?

Filmą mėgsta rodyti ekonomikos, bei teisės dėstytojai visame pasaulyje, nes būtent šis filmas padeda aiškiau suvokti, kas yra nekaltumo prezumpcija ir reasonable doubt doktrina.

Tikrai rekomenduoju filmą visiems dar nemačiusiems ir vertinantiems intelektualias, kupinas itin gerai parinktų aktorių, stiprių dialogų, bei puikios vaidybos juostas. Nesvarbu, kad ir 55 metų senumo. Gyvenimo tiesios tiesiog nesikeičia. Tuom kiekvieną kartą įsitikinu žiūrėdamas senąsias juostas.

Filmo trailerio šį kartą nepateikinėju, nes tai paprasčiausiai sugadintų įspūdį apie filmą.

Įsimintiniausia filmo citata

 

Juror #3: I’ll kill him! I’LL KILL HIM!
Juror #8: You don’t *really* mean you’ll kill me, do you?

1 komentaras

Komentuoti