Vienas iš tų taimlapsų, kuriuos turi visi dideji miestai. Vienas geriausių video apie Vilnių, kokį mačiau ir manau, kad būtent tokius darbus reikia rodyti, pristatant savo miestą ar šalį! Būtent tokio klipo dėka imi dar labiau mylėti jau savu tapusį miestą ir didžiuojasi, kad čia gyveni.

Panašūs straipsniai:

1. Snowboarding varžybos Vilniuje
2. Improvizacijos genijai “Umbilical brothers“ pasirodys Vilniuje!
3. Verkių 45

Taip jau nutiko, kad netyčia praradau juodraštį, kuriame buvau pasirašęs komentarus apie filmus, kuriuos peržiūrėjau nuo pat žiemos. Ir nepykit, bet nebeturiu valios, juos rašyti iš naujo. Tad nusprendžiau, kad nebedarysiu tokio kaupimo ir apie filmus pasakosiu po vieną atskirai. Nebent kokį laisvą vakarą imčiau juos gliaudyti vieną po kito. Taigi, šiandien mano akiratyje ispaniška taurė vyno, pavadinimu “Oda, kurioje gyvenu” (The Skin I Live In).

Faktai apie filmą:

Tai pirma dviejų talentingų žmonių – Almodovar’o, bei Banderas juosta po 21-metų pertraukos (jei kas dar atsimena, tai pirmoji buvo 1986-tųjų Matadoras.)

Filmas pastatytas pagal ispanų rašytojo Thierry Jonquet’s novelę Mygale (ang. Tarantula). 

2011-tųjų Kanuose filmas pelnė, geriausio filmo ne anglų kalba apdovanojimą.

Režisierius P. Almodovaras tikina, jog tai buvusi pati sudėtingiausia istorija, kurios ekranizacijos jis ėmėsi, o patį filmą apibūdina, kaip “siaubo istorija, be riksmų, bei gasdinimo”.

Istorija:

Garsus ir nuostabus plastikos chirurgas, persekiojamas praeities tragedijų, savo namuose įrengtoje operacinėje kuria dirbtinę, bei atsparesnę žmogaus odą. Jo bandymų kiaulytė: paslaptinga ir nepastovi moteris, kuri ir yra raktas, atrakinantis paslaptis slypinčias po šio vyro manija.

Nuomonė:

Almodovaras… Ką gi daugiau bepridursi. Šis šiuolaikinio filmo režisierius ne be reikalo užsitarnavo vieno unikaliausių europos režisierių titulą ir jau ne kartą įrodė, jog visai nebijo lengvai šokiruoti savo žiūrovą. Filmas, kaip ir reikia tikėtis, nešasi daugybę elementų, kurie tiesiog verčia jį vadinti šedevru. Tik šis režisierius galėjo apimti tokią provokuojančią, bei sunkią istoriją, atvirai ir be pagražinimų atskleidžiančią visą šiuolaikinės visuomenės žiaurumą, kupiną nepakantumo ir keršto ir tai sulipdyti taip subtiliai, “ištvirkėliškai”, keistai ir nesužlugdyti juostos.

Filmas tikrai nėra iš lengvųjų ir tikrai ne daugeliui jis lips. Kažkas skundžiasi, kad siužeto eiga yra kiek per lėta, bet manau, kad dėlto skųstis visiškai netikslinga. Būtent lėta pasakojimo maniera ir suteikia subtilumo, o greitas pasakojimo tempas būtų tiesiog neįtikinęs žiūrovo.

Be abejo, patiko ir tai, kad tokiame kriminaliniame, slogiame filme apstu gilesnių minčių, svarstymų. Keršto ribos, humaniškumas, lytiškumas. Filmas stiprus, vadovėliškai psichologinis, turinti tiek dramos/melodramos, tiek ir trilerio elementų ir šia prasme jį skanu gliaudyti.

Filmas turi ir to ypatingo ispaniško temperamento, o aktorius A. Banderas – kaip senas vynas: su kiekvienais metais vis brandesnis ir geresnis. Šiame filme jo vaidmuo itin tamsus ir žiaurus.

Išvada:

Originali, ne vieną nustebinsianti, bei nenuspėjama įdėja. Kaip ir reikėtų tikėtis – puiki režisūra, bei nepriekaištingai taiklus kameros darbas. Na ir galiausiai vaidyba, prie kurios tiesiog negalima prisikabinti. Taigi: vienas įsimintiniausių, bei labiausiai provokuojančių 2011 metų filmų.

Traileris:

Panašūs straipsniai:

1. Filmas, kurį žiūrėjau: Paranormal Activity
2. Filmas, kurį žiūrėjau: AdULTHOOD
3. Filmai, kurie įstringa atmintyje

Internetas nuostabus tuom, kad geri dalykai čia plinta akimirksniu. Vieną vakarą patalpinęs savo nufilmuotą klipuką į internetus, ryte atsikėlęs gali pamatyti, kad jis patapo masiniu hit’u. Ypač man patinka, kai taip paplinta įkvepiančios gerumo istorijos.

Taigi, kai 9-metis vaikis Caine’as vieną vasarą pradėjo žaisti su tėvo įmonės kartoninėmis dėžėmis ir statė savo nuosavus žaidimo aparatus, atrodė, kad viskas tuoj greitai pasibaigs ir vaikiukas greit susiras kitą žaidimų objektą ir tai liks nebent kaip smagi istorija šeimos viduje. Tačiau šis atkaklus vaikis ne tik, kad darbavosi iš peties, tačiau ir naudojo savo išradingumą ir fantaziją (kaip smagu matyti, kaip vaikam tai lengva, natūralu ir kur gi mes visą tai nukišam ir kodėl?). Jis sukonstravo ne vieną žaidimų aparatą, prizus, kasą ir net bilietų sistemą su skirtingais planais, bei bilietų tikrinimu! Tik deja tėvo įmonė (panaudotos automobilių dalys) nebuvo itin lankoma ir niekas Caine’o žaidimais nesusidomėjo.
Vieną dieną filmų kūrėjas Nirvan’as sustojo prie šios pardotuvėlės, ieškodamas durų rankenėlės savo automobiliui, kai netikėtai pastebėjo sumanią vaikio įdėją. Tai buvo pirmasis Caine’o klientas ir nenuostabu, kad vaikis labai džiaugėsi tuom. O štai filmų kūrėjas buvo sužavėtas tuom ką ir kaip gudriai sukonstravo šis 9-metis, tad atsiklausė tėvo leidimo ir nusprendė nufilmuoti trumpą filmuką. Gavęs leidimą jis sugalvojo surengti netikėtą flashmob’ą prie Caine’o žaidimo aparatų, sukūrė tam facebook’o grupė ir agitavo susirinkti kuo daugiau žmonių. Pareklamino draugam, netikėtai ši idėja pateko į Reddit’ą ir tapo virusine, bei pasklido po visą pasaulį. Žmonės iš visos Amerikos ar net Europos palaikė šią įdėją ir gailėjosi, kad negalės atvykti užtat agitavo kitus, kurie galėtų tai padaryti.

Ir štai turime klipuką, kuriame užfiksuota jaunojo Caine’o reakcija į šią netikėtą staigmeną, kurią suorganizavo režisierius ir apie kurią 9-metis nieko nežinojo.

Šis klipas vos per vieną dieną susilaukė didelio populiarumo. Jį vimeo ir youtube sistemoje peržiūrėjo jau daugiau nei pusantro milijono žiūrovų. Niekas nesitikėjo tokios sėkmės. Tad kilniaširdis operatorius ir filmo kūrėjas atidarė specialų fondą, kuriame prašoma paaukoti po vieną ar kitą dolerį šio vaikio studijoms. “Įsivaizduokit ką šis vaikis sukonstruos, kai turės inžinieriaus diplomą” – sako jis. Šiuo metu, kai rašau šį straispnį, jau buvo paaukota daugiau, nei 65 000$. Tikslas surinkti 100 tūkstančių, kurių užtektų visiems 4 studijų metams apmokėti.

Neįtikėtai miela, paprasta ir įkvepianti istorija. Taip, tai tik paprastos sukarpytos ir lipnia juosta suklijuotos dėžutės, tačiau visiems jo amžiaus vaikams rūpi saldumynai, išdaigos ir žaidimai, o šis mažasis vyrukas genialiai išradingai sukūrė savo versliuką. Ir kai pagalvoji jis padarė daugiau, nei kad aš esu kada padaręs. Na taip, panašaus amžiaus aš irgi sukau petardų, žvejybos reikmenų, bei obuolių versliukus, bet nei vienas iš jų neatnešė tokio income’o ;j  Stebėtina ir belieka žavėtis ir didžiuotis tokiu vaikiuku =>

Dienos pabaigoje, kai flashmob’as išsiskirstė, Caine’as priėjo prie savo tėvuko ir pasakė: “Dad, this is the best day of my whole life.”

Panašūs straipsniai:

1. LikeviD: 90′s Dance acapella mix
2. LikeviD: 723 filmai per 13 min
3. Nuotraukos netikėtu kampu

Kadangi domiuosi IT, bei turiu šį blogą, tai kaip pareigą laikau aprašinėti naujus savo technologinius žaisliukus. Skant, atsiliepimus iš savo perspektyvos. Taigi, lygiai prieš 2 mėnesius mano rankose atsidūrė ši planšetė. Neskubėjau apie ją aprašinėti, nes norėjau išsiugdyti šio daikčiuko naudojimo įprotį ir taip susidėlioti tvirtesnes mintis, nuomonę. Taigi, pabandysiu atsakyti pagrindinius klausimus. Kam gi reikia tokio dalyko ir kokios mintys jį jau turint.

Kas yra planšetė ir kam ji reikalinga?

Visi matėm, kaip Apple’as prieš trejerius metus pristatė pirmąjį iPad’ą. Matėsi, kad net pati kompanija negalėjo įvardinti konkretaus tokio aparačiuko pritaikymo, ale tiesiog “kažkas tarp jūsų MacBook’o ir iPhone”. Su tokia intencija iPad’as ir buvo kuriamas: stengtasi padaryti mobilų, patogų nešiotis aparatą, kurį galėtumei naudoti ant sofutės ar lovoje neapsigriozdinant sunkiu nešiojamuoju kompiuteriu, tačiau išlaikant didelį ekraną ir pilnas naršymo internete galimybes. Panašu, kad kompanijos klientams panaudojamumą sekėsi surasti labiau ir šio daikčiuko pardavimai šokte šoko. Tiesą sakant sėkmingumas buvo toks, kad tai sukūrė ir atskirą kompiuterinės technologijos kategoriją, kuri realiai iki tol neegzistavo. Šiuo atveju tai tikrai yra konkretus Apple nuopelnas, nes jei planšetinių kompiuterių start’ą būtų pradėjus kita IT firma, kaip kad Asus, tai vargu ar tablet’ai būtų įgavę tokią akseleraciją.

Kompiuterių pažanga, dar prieš daugybę metų mums pristatė nešiojamuosius kompiuterius, o su jais – galimybę naudotis savo technika praktiškai bet kur. Tačiau šiais laikais to ne be pakanka. Nešiojamieji kompiuteriai patapo per daug gremėzdiški, dideli, sunkūs ir nepatogūs. Norint bet kada gauti prieigą prie savo medžiagos, tenka tampytis tašę ant kupros, turėti šiokius tokius judėjimo suvaržymus, o ir gaišti bent keletą minučių laiko išsipakavimui, bei kompiuterio įjungimui. Lyg santechnikas, kuris norėtų bet kuriuo momentu turėti galimybę taisyti vamzdžius ir vietoj vieno universalaus rakto tampytųsi visą savo įrankių dėžę kartu su savimi.  That’s too much! Gyvename laikais, kur viskas turi įvykti žaibiškai, kiekviena sekundė yra brangi. Ir jei tu lėtapėdis – tiesiog krenti iš žaidimo.

Būtent dėl mobilumo tabletai ir įgavo tiek daug susidomėjimo. Laptopai tampa per daug atgrąsūs. Jie turi arba smarkiai patobulėti (ultrabook’ų rinka) arba juos pakeis naujos kartos technologijos. Žinoma, visi dabar turi kietus mobiliuosius telefonus, kurie sugeba išties labai daug, tačiau kaip bebūtų esminė jų problema – sąlyginai mažas ekranas. Gi pripažinkit – naršot internetą telefone tik tada, kai neturit šalia kompiuterio, pvz troleibuse, laukiant eilėje ir pan. Joks durnius nesedės visą laiką įnikęs į telefoninį browsinimą, kai šalia stovi pilnai funkcionuojantis kompiuteris. Būtent šiuo atveju tablet’as ir pasiūlo tobulą sprendimą – telefoninį mobilumą, greitumą, bei patogumą apjungiant su normalaus kompiuterio atvaizdavimo, bei naršymo galimybėmis.

Pagrindinis minusas iš tablet’ų pusės – ne pilnavertės OS. T.y. jose naudojamos specialios OS versijos, kurios tikrai nusileidžia savo giminaitėms namų kompiuteriuose. Turėdamas tablet’ą tu turi taikytis su konkrečiai joms sukurtomis programomis, tad jei jūs naudojatės specifinėmis buhalterinėmis, architektinėmis ar bet kokiomis kitomis specialybei reikalingomis programomis, tai kol kas galite net nesitikėti jas išvysti “tapšnuko” ekrane. Ir nors elementariam darbui su offiso programomis jo ir gali užtekti, tačiau dirbti taip nerekomenduojama. Kaip, kad su ferrariu: iš esmės galima vežti bulves kaime, tačiau jis buvo kurtas ne tam. Skirtingai nuo jau kiek atslūgusių netbook’ų. Pastarieji gali girtis visomis normalaus kompiuterio programomis. Tiesa, jų galios pavilkti pilnavertę OS yra kiek mažokai, tad nieko įprasto, kad jie ir veikia kiek lėčiau. Planšetas tuo tarpu yra 100% interneto įrenginys. Tai yra jo arkliukas, koziris ir pagrindinis naudojimo pritaikymas. Išsitraukei ir suradai ko norėjai internete. Sekundžių reikalas. Taip, kaip ir turi būti 2012-aisiais metais.

Taigi, planšetas, tai prietaisas suteikiantis galimybes skaitinėti naujienas, e-knygas, sedėti facebook’e, žiūrėti filmus, žvengti 9gag’e ar žiūrint naujausius viral klipukus youtubėj neišlipant iš lovos ar neužsispaudžiant savo pilvo 2 papildomai kaistančiais kilogramais. Kadangi didžioji interneto publikos dalis vien tik tai ir veikia internetuose, tad jiems tokio įrenginio turi būti į valias.

Na o norėdami išsiaiškinti, ar jums verta turėti tokį daiktą, tereikia sau atsakyti į klausimą: o kiek ir ką gi aš daugiausiai veikiu prie kompiuterio?

Kam aš pirkau planšetę?

Taigi, mano atsakymas į tą klausimą: skaitau. Taip, iš tiesų, internete daugiausiai mano laiko sugaištama būnent skaitymui. Skaitau daugybę užsienio informacijos šaltinių, portalų, taipogi nemažai domiuosi IT naujienomis, mėgstu pasiskaitinėti ką rašo vienas kitas kolega blogeris. Antroje vietoje po skaitymo būtų serialų žiūrėjimas, muzikos klausimas, programos reikalingos paskaitoms, na ir galiausiai žaidimai. Bet kaip bebūtų būtent pirmąjam prioritetui galiu nė nepajusdamas skirti valandų valandas, naršant iš vieno puslapio į kitą. O su tokiu skaitymu tapau pririštas prie savo kompiuterio, nes iš esmės, nors jis ir yra nešiojamas, tačiau jo akumuliatorius senokai nupušęs ir geriausiu atveju tokį laptopą galima vadinti tik “pernešiojamu”. O iš tokio “bulky” aparačiuko naudos būnant ne namie – išties mažai.

Tad nenuostabu, kad nusprendžiau įsigyti planšetuką, su kuriuo galėčiau daryti tai kas man labiausiai patinka, bet kur ir bet kada. Pvz laukiant paskaitos, važiuojant traukiniu namo or whatever. Ir iškart galiu pažymėti, kad produktyvumas su tokiu aparačiuku padidėja pastebimai (jei naudosit jį protingai – Fruit Ninja gi visada vilioja =j ).

Nešiojamo kompiuterio visai pakeisti intencijų ir neturėjau, jį tikrai naudoju ir turėdamas tablet’ą, tačiau draugavimą su internetais nemaža dalimi galima perkelti būtent į šį naują nešiojąmąjį draugą.

Planšetės rinkimasis

Kodėl rinkausi ne populiarųjį iPad’ą, o konkrečiai šį, Galaxy Tab? Daug kas rėkia apie iPad’o išbaigtumą, bei smooth veikimą, tačiau aš susidėliojau prioritetus. Nors iOS šiuo metu turi didesnį kiekį planšetėms sukurtų programų, tačiau Android sistema sparčiai vejasi ir turi milžinišką potencialą. Mėgstu žaliūką už jo laisvumą, už tai, kad galiu lengviausiai pasikeisti, modifikuoti sistemą pagal save. Taipogi Apple’o produktas neturi tikro multitaskinimo, flash’o, bei gps’o. Taigi greitai nusprendžiau, kad tai nebus prakąstas obuolys. Tačiau rinkoje jau buvo ne vienas android tabletas ir reikėjo pasirinkti iš jų. Pasirinkimas nebuvo labai sunkus, iš esmės buvo vos keli variantai, tarp Motorola Xoom, Asus Transformer ir pan, tačiau rinkausi rimčiausią tuo metu iPad’o konkurentą – Galaxy Tab’ą. Spartesnis, turintis didesnę rezoliuciją, atsparųjį Gorilla Glass, lengvesnis, plonesnis, išlaikantis tokio pat lygio stilingumą, bei surinkimo kokybę, tačiau už mažesnę kainą. Tiesiog nesivaikom aklai madų. Pirmas išties iPad klasės lygio įrenginys, kuris pranokstą teikiamomis galimybėmis. Na o galaxiukas turi net kelias versijas: nuo 7.7 iki 10.1 colio skersmens. Rinkausi būnent pastąrąją, nes nenorėjosi aukoti browsinimo malonumo dėl mažo ekrano. Mažą ekraną jau turiu savo išmaniąjam. Na ir kas be ko, griebiau  3G versiją. Išvis nematau prasmingumo imti tokio internetinio prietaisiuko, kuris negalėtų garantuoti interneto all the time, tad Wi-Fi versija mano atžvilgiu netenka didelės dalies balų.

Techninės specifikacijos

Mintys apie Galaxy Tab’ą

Taigi, du mėnesiu pagyvenus su šia “galaktikos tablete”, žinoma turiu ir šiokių tokių pastebėjimų. Pirmiausia, tai ištikro galima kiek suprasti Apple poziciją, kai šioji pradėjo padavinėti Samsung’ą  į teismus. Galaxy tab’as bent iš priekinės pusės atrodo lygiai taip pat minimalistiškai ir dailiai, kaip iPad’as. Va čia ir problema. Per daug panašiai į iPad’ą. Technologijose mažiau patyrę žmonės neretai ir maišo šį aparačiuką su pirkiniu iš Apple stovyklos. Ir deja Samsung’ą galima peikti ne tik dėl to. Ok, jei dėl dizaino dar nesiginčijama ir jis išties dailus, tai kam kopijuoti neigiamas savybes iš konkurentų? Samsung’as lygiai taip pat neįdiegė atminties kortelių lizdo, krovimo laidą padarė ne standartiniu, o specialiu Samsung Connector, kuris niekur daugiau netinka, norint pajungti flashiuką, tenką pirkti atskirą priedėlį, o įsikelti filmus ar muziką į planšetą reikia specialios programinės įrangos pagalba, panašiai, kaip iTunes. Šiuos žingsnius tikrai galima vadinti nevykusiais. Jei jau kopijuoji, tai kopijuok kokybiškai ir nedaryk tų pačių klaidų.

Taip galbūt yra bendros šiuolaikinėms planšetėms būdingos bėdos: blizgus ekranas, kuris saulės atokaitoje priverčia sunkiau įžiūrėti vaizdą ir tenka apšvietimą statyti į maksimumą, negalėjimas praplėsti savo 16 GB atminties, ilgiau naudojantis ima vargti riešai, tačiau iš esmės šios problemos nėra kritinės ir būdingos daugeliui. Užtai prietaisas puikiai atlieka savo darbą: veikia švelniai, naršymas internete spartus, patį aparačiuką nešiotis visai nesunku, bei galima smarkiai nesijaudinti dėl ekrano subraižymo. Aišku, numesti ant žemės jo nepatartina, gali baigtis taip.

Samsung’as buvo prižadėjęs iki kovo mėnesio pabaigos išleisti ir oficialių ketvirtos Android versijos ICS atnaujinimą. Tačiau, kaip matome kovas jau užsibaigė, tačiau kol kas rezultatų dar nėra. Gamintojas teisinasi, nespėjęs užbaigti visko kaip dera ir atidėjo išleidimą porai mėnesių. O naujojo android’o laukti tikrai verta – šis atnaujinimas įneš ne tik daug didesnio stabilumo, tačiau pagreitins planšetės veikimą, bei pateiks keletą naujų, bei patogių funkcijų. Iš esmės nekantriausieji gali išbandyti neoficialius Cyanogen “naktinukus”, tačiau jie gan nestabilus ir turi nemažai neveikiančių funkcijų, tad daug geriau palaukti oficialiau release’o.

Be abejonės džiaugiuosi šiuo pirkiniu. Būtent jo dėka, dabar įprasminu kasdienį važinėjimasi viešuoju transportu ir išnaudoju tą laiką savišvietai. Tablet’ai definetly turės savo rinką. Pamatysit, kaip vis tobulės, darysis vis pigesni ir atras kelią į vis didesnį namų kiekį. Po keletos metų po tablet’ą galim turėti daugelis. Na, žinoma, ne taip masyviai, kaip mobilieji telefonai, bet pakankamai rimtai ir stipriai. Jau dabar galime matyti, kai išaušo pirmieji metai, kai mobiliųjų įrenginių parduodama daugiau nei kompiuterių. Šis skirtumas vis didės. Mobilieji įrenginiai, kaip smartphone’ai ir tablet’ai ir pataps mūsų kompiuteriais. Greitai, su Win8 pasirodymu situacija tablet rinkoje ims dar labiau aštrėti. Just wait for it and tablets will come to you. You will see. Aš kaip geek’as tai net labai approve’inu :3

Na ir galiausiai paprastas ir tiesus atsakymas į klausimą ar verta pirkti tablet’ą: jei gaila pinigų, abejojat ir galit be jo – nepirkit. Tai bus tik trumpa užgaida, kuri greitai jums užsimirš ir atsibos. Panašiai, kai vaikas pamato naują žaislą. Na ir kas, kad jūsų pažįstamas tokį turi…
Na, bet jei galit sau tai leisti, skant, nesat varguolis – tai žinoma imkit. Manau tikrai rasit kur ir kaip naudingai išnaudoti. Blogiausiu atveju pasidėsit  tūlike ir galėsi nebepirkt kryžiažodžių :D

Artimiausiu laiku papasakosiu apie vieną ar kitą naudingą programėlę ar hack’ą, o dabar pabaigai šiek tiek vaizdų minkant aparačiuką rankose:

Nėra panašių straipsnių

Induistai turi tokią nuostabią pavasario šventę, švenčiamą kovo mėnesį per pilnatį – Holi, dar žinomą, kaip Festival of Colours. Ši diena – tai Naujųjų metų pradžia pagal indiškąjį kalendorių. Vienas iš smagiausių šio festivalio momentų – susirinkę tūkstančiai žmonių vienas kitą terlioja, bei apmėto spalvotais milteliais ir kvepalais. Tai gyvenimo įvairovės simbolis, iliustruojantis įvairius įvykius, įspūdžius, aplinkybes, kurias reikia sutikti ir priimti su džiaugsmu. Tai meilės, broliškų tarpusavio santykių, džiaugsmo šventė. Ir visa tai atrodo išties velniškai smagiai.
Taigi, amerikiečiai nusprendė prisijungti ir taipogi įgyvendinti šią spalvų idėją. Prisimenate tarptautinę pagalvių mūšio dieną? Tai iš esmės, čia panašu, tik viskas much more colorful :j

Panašūs straipsniai:

1. LikeviD: Seconds Of Beauty
2. LikeviD: Kaip Putinas moterų krūtines minkė
3. LikeviD Ežio iššūkis (III užduotis)

Yra toks bičas, pasivadinęs devinsupertramp Youtube sistemoje, kur jis kelia uber awesome klipukus apie tai kaip žmonės linksminasi ir aktyviai leidžia laisvalaikį. Štai, kaip ir čia, nerealaus masto šuolis su virve. Pats išbandęs Labas nuotykių parko 16m laisvąjį kritimą, galiu tik įsivaizduoti, kokie pojučiai apima čia…

Nėra panašių straipsnių

Technoiliuzionistas Marco Tempest praeitais metais TED’e pasakojo istoriją apie tiesas ir melus, savo istoriją iliustruodamas trimis iPod’ais. Šiemet jis sugrįžta, kad pademonstruotų dar didesnę sąveiką su naujausiomis technologijomis. Taigi, šį kartą graži istroija apie tai kas yra magija, kaip ji mus džiugina, bei kaip apibrėžia žmogiškumą ir visa tai pasitelkiant praplėstos realybės technologiją.

We willingly enter fictional worlds where we cheer our heroes and cry for friends we never had.

Panašūs straipsniai:

1. David Blaine: How I held my breath for 17 min

Pamenat Fighting Gravity? Šokių grupė dalyvavusi Amerikos Talentuose ir labai gražiai sužaidusi su tamsa, bei apšvietimu ant drabužių. Taigi, japonų šokių trupė Wrecking Crew Orchestra pasinaudodama dėvimais LED kostiumais, šią šokio rūšį iškelia į visai kitą lygį.

Pati komanda pirmą kartą įgavo populiarumo, nusifilmavusi Xperia reklamai. Tačiau niekas nė negalėjo tikėtis, kad šis Tron’o įkvėptas šokis toks tokiu viral’u, kai per dieną peržiūrų skaičius viršija 200 000!

Panašūs straipsniai:

1. LikeviD: 90′s Dance acapella mix
2. Dance: Maestro Crew
3. Britain`s Got Talent: Diversity vs Flawless Results

2007-aisiais, trys profesoriai dėstantys vienoje Colorado aukštojoje mokykloje, surinko stulbinančius faktus apie populiacijas, skirtingas kultūras ir technologijas į vieną 8 minučių prezentaciją (galite pamatyti ją čia). Prezentacija tapo populiari, nors ir gan nuobodoko pateikimo. Bet neįtikėtini faktai atkreipė žmonių dėmesį, tad nenuostabu, kad po jos sekė ir spin-off’ai. Vienas iš ryškiausių ir įsimintiniausių: Sony prezidento pristatytas klipukas, kurį jis rodė svarbiausiesiems įmonės vadovams Romoje vykusio susirinkimo metu. Klipukas turėjo akcentuoti eksponentinius laikus, kuriuose gyvenam, bei būtinumą itin greitai judėti į priekį, bei tobulėti.

Ir nors šis klipas jau daugiau, nei 3 metų senumo, tačiau pateikiami faktai vis vien sugeba nustebinti. Šią prezentaciją rodė vienas iš užsienio dėstytojų, atvykusių į tarptautinę integruotą mokymo projektą Wisdom, vykusį mūsų koledže. Kviečiu šią prezentaciją pažiūrėti ir jus:

Panašūs straipsniai:

1. LikeviD: Nothing changes
2. LikeviD: DANCE@HERO
3. LikeviD: 360 interaktyviai

Nors ir velniškai per trumpas, tačiau vienas iš tų kūrinių, kurie sukasi galvoje dar ilgai… Ir kurį laikas nuo laiko vis kur nors pacituoji.

Bėga,skuba,suka,galva buka
Tiesiog nepabėgsi jokio triuko
Aš rašau kol kiti rūko
Rašau nemadingai į lapuka
Rašau kol bėga,kol ėda
Rašau kai jiems gėda
Rašau kai gera ir kai bėdos
Rašau ne po sistemos
Rašau keistai,rašau naktį kai miega
Ir kai pradeda diena
Rašau naujiena,rašau ir sena
Rašau kas kerta,per nauja sena karta
Rašau apie tvarka,kada ji grįš į mūsų tvartą
Rašau vis kitaip kas kartą
Rašau apie vargą,apie vergus,apie žmonių darbus
Apie jų angelus sargus.
Rašau apie širdies plakimą,meile pavydą
Rašau apie gyvybę,dievybę,šiandiena didenybę
Rašau apie tikra garbe,dievas mato ji plastikinė kaip barbė
Rašau apie juoką ir barnį,rašau apie kvailas atrakcijas
Rašau konkrečiai ir abstrakcijas,apie charakteriu mutacijas
Rašau kas dedas čia,ir kas anapus ten…
Suprask mane,bet netveriu,tad rask mane
Paprastume,tarp milijonų įvykių,daiktų,dalykų
Saugok kas liko,prisiminki tai paukščių čiulbėjime gaiviam iš ryto
Ir dar rašau kai rašosi,kai mintys lapo prašosi,kaip dirvai trąšos tai
Nei per daug,nei per mažai…

Nėra panašių straipsnių