Ko gero visi esam daugiau mažiau apturėję tokių vasarų, kai dienos lėkte bėga, o vat nieko naudingo per jas taip ir nenuveiki. Tiesiog vienas ilgas laiko švaistymas. Taigi, vienas amerikietis koledžo studentas nusprendė, kad šią vasarą taip nebus ir leidžiasi į kelionę ne vien po Ameriką, bet ir po visą pasaulį į pagalbą pasitelkdamas interneto bendruomenę. Gi viskas vyksta visiškai kitaip, kai tau padeda, bei pataria šimtai žmonių iš viso pasaulio.

Tūlam lietuviui dar net nepradėjus gilintis, atsakau į klausimą – kiek gi visa tai kainuos? Šiuo atveju vaikinukui tiesiog neregėtai nuskilo. Vienas iš jo giminaičių įsidarbino vienoje pagrindinių JAV oro linijų bendrovių, kurioje vykdoma politika, jog pilotų giminaičiai gali skraidyti nemokamai. Bilieto pirkti nereikia ir viskas už ką susimoki – bagažas. Jei nebūna išpirkti visi bilietai gali skristi bet kada ir bet kur, kur tik yra šios kompanijos reisai. Kadangi kompanija didelė, tai tokiu būdu galima pasiekti visus esminius Amerikos miestus, bei nuskristi praktiškai į bet kurį didesnį pasaulio miestą! Jep, belieka pavydėti… Viena mergina pasakojo, kad ji tokiu pat būdu skraido aplankyti savo vaikino, kuris mokosi Italijoje, bei netgi parskrenda pas tėvų į Virginia vien tik tam, kad išsiskalbti drabužius, nes taip išeina pigiau, nei tai daryti New York’e, kuriame gyvena. O.o Fucking Amerika…

Ir štai jis sumastė, ne tik šiaip, egocentriškai pakeliauti, o leidžiasi į kelionę, kurios metu savanoriškai padės visiškai nepažįstamiems žmonėms! Galbūt jums reikia papildomų darbo rankų vienai dienai? Galbūt susižalojot ir negalit kažko atlikti, o galbūt žinot puikią vietelę, kur būtų galima numinti dviračiu, bet neturit su kuo? Vaikinukas visiškai atviras pasiūlymams ir pažiūrės kuom gali pagelbėti. Jep, karma liejasi per kraštus.
Svetainės Reddit pagalba, vaikinukas prieš savaitę paklausė svetainės lankytojų, kokios pagalbos jiems reikėtų ir nusprendė atsirinkti originaliausius, įdomiausius, bei daugiausiai įvertintus pasiūlymus ir visą tai įvykdyti artimiausiu laiku. Taigi, pradedant šiandien (gegužės 7 d) vaikinas keliaus į San Franciską, kur padės vienišai mamai perdažyti kambarį, pabus mokytoju vienoje Harlem’o mokyklų, plaus automobilį, kops į Atlaso kalną Maroke, padės studentui atlikti jo baigiamojo darbo tyrimus, įteiks kažkieno merginai, gyvenančiai užsienyje, gėlių, bėgs labdaros bėgimą London’e, skydive’ins, ar net sudalyvaus Starcraft 2 pasaulinės lygos finalo renginyje Seule. Štai pilnas, potencialių užduočių sąrašas: Mission List.
Žinoma, būtų labai šaunu pasikviesti vaikiną ir į Lietuvą, bet deja tiesioginio skrydžio pas mus – nėra :/

Visa ši nepaprasta kelionė tęsis iki maždaug liepos 20-tos ir bus dokumentuojama. Visi update’ais bus talpinami /r/ReVenture, filmuota medžiaga į specialų youtube kanalą, bei postinami status update’ai twitter‘yje. Tad visiem kam įdomu – galite stebėti šį smagų ir nuoširdžiai kilnų nuotykį!

Originalioji šios istorijos gija Reddit’e, kurioje galite rasti visus pasiūlymus ir autoriaus komentarus: spausti čia.

Ech, patinka man Reddit’as, nes kaip ir šiuo, ar kartoninių žaidimų automatų atveju – atsiranda nuoširdžių, geranoriškų žmonių. Patinka nes būtent šios svetainės pagalba sužinai įdomių, niekur negirdėtų faktų, kaip kad mano pasakota istorija, apie neskęstanti laivą Baychimo. O taipogi ši svetainė priartina bet kurį žmogų ir taip galima užduoti klausimą neįprastą darbą dirbantiems žmonėms ar įžymybėms (IAMA skiltis). O ką jau kalbėti apie kartu siekiamus tikslus, kaip kad kova prieš ACTA ar CISPA. Ne be reikalo Reddit’o pradinis puslapis laikomas tarsi viso interneto pradiniu puslapiu :j

Panašūs straipsniai:

1. LikeViD: Išradingojo 9-mečio kartoninis versliukas

Vienas iš tų taimlapsų, kuriuos turi visi dideji miestai. Vienas geriausių video apie Vilnių, kokį mačiau ir manau, kad būtent tokius darbus reikia rodyti, pristatant savo miestą ar šalį! Būtent tokio klipo dėka imi dar labiau mylėti jau savu tapusį miestą ir didžiuojasi, kad čia gyveni.

Panašūs straipsniai:

1. Snowboarding varžybos Vilniuje
2. Improvizacijos genijai “Umbilical brothers“ pasirodys Vilniuje!
3. Verkių 45

Ne, čia visai be ironijos. Ko gero reikėtų savo bloge užvesti kategoriją ala “Įdomios istorijos” ar kažkas panašaus, nes jaučiu malonumą kartas nuo karto aprašyti kokią neeilinę istoriją iš to, ką aš kiekvieną dieną atkapstau internetuose. Šį kartą tarp tokių istorijų atsidūrė šunėkas. Ne kažin koks šunėkas, o toks, kur galėtų tą patį Reksą aplenkt savo išmaningumu. Pasirodo pigaus serialo kino siužetas gali įvykti net ir realiame gyvenime…

Taigi, Endal (toks šuns vardas) gyvavo 1995-2009 (taaaip, gaila šio super šunėko jau nebėra gyvųjų tarpe) – tai buvo britų auginamas retriveris, kurio istorija prasidėjo sunkiai, nes šuo gimė su silpnomis galinėmis letenomis ir jo sugebėjimu būti pagalbiniu šunimi (na žinot, tokie, kur padeda akliesiems and so on) buvo labai abejojama. Tačiau tinkamos dietos ir treniruočių dėka šis silpnuolis tapo ne tik pilnaverčiu padėjėju, bet ir susirankliojo tokius titulus, kaip kad “žymiausias šuo Angijoje”, ar net “tūkstanmečio šuo”, bei pelnė PDSA (People’s Dispensary for Sick Animals) auksinį medalį už narsumą, bei atsidavimą, o tai yra aukščiausias įvertinimas, kurį gali gauti gyvūnas ir kurį prieš tai yra gavęs tik vienintelis – kitas šuo, 1991-aisiais metais. Taigi, ką jis jau tokio pridirbo, kad jį spėjo filmuoti daugiau, nei 300 žurnalistų komandų iš viso pasaulio?

90-aisiais Endal buvo paskirtas Allen’ui Parton’ui – veteranui, dalyvavusiame “Operacija dykumos audra”. Po šio karo, karininkas buvo smarkiai sužalotas – 50% atminties praradimas, silpnas įsimenamumas, prikaustytas prie vėžimėlio ir turėjo kalbos problemų. Tad norint tokiam žmogui adaptuotis visuomenėje – tiesiog būtinas pagalbininkas, kuriuo ir tapo specialiai apmokytas šuo, kuris sugeba vykdyti daugiau, nei šimtą žodžiu duotų instrukcijų ir dar daugiau gestais nurodomų komandų. Šis ne paprastas šuo galėjo paduoti prekes iš prekybos centro lentynų, ištraukti vonios kamštį, šeimininkui netikėtai praradus sąmonę vonioje, operatuoti mygtukais lifte ar atidarant duris, bei pripildyti skalbiniais tuščią skalbimo mašiną. Tarp vienų įspūdingiausių gebėjimų – tai vienintelis pasaulyje šuo, kuris sugebėdavo operuoti bankomatu, įskaitant kortelės ištraukimą, įdėjimą į bankomatą, bei grąžinimą ją atgal į piniginę!!!

“Kai aš nebegalėjau kalbėti, jis išmoko ženklų kalbą – jei paliečiu savo galvą, jis atneša man kepurę, jei liečiu veidą – skustuvą. Tokiu būdu aš jam galėjau pateikti šimtus komandų. Kai dėl savo negalios puoliau į gilią depresiją ir neviltį ir man grėsė skyrybos su žmona –  būtent šis mano draugas visada mane nudžiugindavo. Daktarai sakė, kad aš niekada nebegalėsiu kalbėti, tačiau tas šuo, tiesiog ištraukė kalbą iš manęs ir aš pirmą kartą po daugelio metų išskleidžiau verbalinius garsus. Tiesa, tai buvo labiau panašu į suurzgimą tačiau mano kompanjoną lyg elektra nukratė ir jis ėmė šokinėti ir loti. Vėliau po mažu atgavau kalbos dovaną.” – pasakoja Allen’as.

Tačiau neskaitant šios superinės dresiruotės, daugiausiai dėmesio viešumoje susilaukė 2001-ųjų metų istorija, kai Allen’as užkliudytas pravažiuojančio autmobilio iškrito iš vėžimėlio ir prarado sąmonę. Taigi jo narsusis pagalbininkas nutraukė savo šeimininką nuo kelio, pavertė ant šono į atsigavimo pozą, ištraukė telefoną nukritusį po stovinčiu automobiliu, padėjo prie šeimininko veido, atitempė anklodę, uždengė savo sužalotą šeimininką, palojo į gretimų butų pusę ir nubėgo iki netoliese esančio viešbučio, bei tokiu būdu prišaukė pagalbos… Taaaip, visu tuom tikrai sunku patikėti, nes net ta pati Lesė nebūtų buvus tokia rūpestinga ir didvyriška :j

Būtent dėl šio įvykio apie šį šunį yra parašyta knyga, kuri 2009-aisiais pakilo į 5-tąją UK bestselerių vietą, o pagal šią knygą vėliau pastatytas ir kino filmas.

Žinoma, gyvūnas, nebūtų gyvūnas, jei kartais nesielgtų išdavikiškai: pasitaikydavo atvejų, kai šis “pamiršdavo” vykdyti įsakymą, pamatęs vovierę parkelyje ir nusivyjęs ją, arba specialiai ištraukdavo šiukšles iš šiukšlių dėžės ir padėdavo kambaryje, kad vėliau sutvarkęs netvarką gautų skanų kasnelį, kaip apdovanojimą :j Bet manau, visi sutiksit, kad tokios istorijos tiesiog sukelia šypseną ir prideda gyvybingumo, natūralumo ir parodo, kad iš šuns nepadarytas visiškas robotukas ir visgi jis turi savo charakterį.

Nuostabus šuo ir nuostabi jo istorija. Ir taip, man visgi labiau patinka šunys, nei katės…

Panašūs straipsniai:

1. Praeitimi tapusios technologijos
2. Istorijos nebūtinai turi būti ilgos
3. Sapnas :)

Būti open minded – reiškia mokėti išlipti iš sau įprasto požiūrio ribų ir pažiūrėti į situaciją kitaip, nei tau įprasta. Aplinkui pastebiu daugybę apsiribojusių žmonių, kurie tiki viena vienintele savo pačių susikurta tiesa, kuri, žinoma, jiems atrodo pati teisingiausia. Save visgi priskirčiau prie linkusių tyrinėti ir tik tada nuspręsti kas gi man yra priimtiniausia. Skaitydamas knygas ar įvairius blogus, dažnai susiduriu su požiūriais, kurie padeda pamatyti dalykus, kurie visada buvo prieš nosį, bet jų iki tol nematydavau. Taip visai nesenai aptikau vieną tokių akis atveriančių požiūrių, kuris labai užkabino ir privertė suprasti tai, ką reikėjo suprasti jau senai.

Tos, kurios jam krenta į akį, visos alei vienos yra:
- patrauklios, sharp-minded, velniškai charizmatiškos;
- turinčios savo unikalų stilių;
- savarankiškos, nepriklausomos;
-komunikabilios, bei populiarios;
- fantastiškai savimi pasitikinčios;
- įvairaspalvės ir aštriabriaunės, emocionalios ir dramatiškos;
-siekiančios didelių tikslų;
-sėkmingos;
- ir sudėtingos, tiesiog žudančiai sudėtingos…

Ir aišku, Mr. Nice Guy pasiryžęs savąją simpatiją ant rankų nešiot ir atvira širdim siūlo jai viską, ką tik gali pasiūlyti. Sugar & spice, and everything nice. Ir niekas nesiskundžia, mergaitėms malonu būti lepinamoms. She enjoys the experience, bet deeper connection dažniausiai taip ir neužsimezga. Santykiai tiesiog per daug komplikuoti, nes tos merginos yra velniškai reiklios, įnoringos ir lyg dar to maža būtų – pačios ne visada žino ko nori. Ir jis kantriai laukia ir stengiasi dar labiau, apipila dėmesiu, bei daugybe sweet things, kad įrodytų, kad yra BŪTENT TAS. Kad įtikintų, kad yra jai tinkamas.
Po kažkurio laiko jis tampa pernelyg pushy, jo dėmesys pasidaro svilinantis, įkyrus, ir jų santykiai sutrupa net padoriai neužsimezgę. Išsilaižius žaizdas akiratyje pasirodo kitas susižavėjimo objektas, ir scenarijus dažniausiai kartojasi. Detalės skiriasi, esmė ta pati. Priešingų charakterio bruožų rinkinuką turinčios merginos, šiam vaikinui pasirodo nepakankamai ryškaus charakterio ir jas laiko blankiomis, nuobodžiomis, nors jos ir siūlo visišką atsidavimą ir besąlyginę meilę.

Kartais tiesiog reikia daug daugiau hot spices all over, reikia intensyvių ir stiprių emocijų. Niekas nenori gyventi užsisukęs tame pačiame rate over and over again. Tai tampa nelaimingumo priežastimi. Santykiuose, kaip ir visur kitur turi būti atsvara. Ne vien pure lust, bet ir something dark, kas ir sustiprina efektą ir ugnys įsiliepsnoja dar stipriau. Ironiška ir neteisinga, bet kai dėl merginos kažkas akivaizdžiai neriasi iš kailio ir mergina pajaučia turintį vaikiną savo kišenėje,  drugeliai jos pilve aptingsta ir sparneliai nustoja plakti. Aišku ne visada, bet pernelyg dažnai. Jei vaikinams patinka būti užkariautojais, tai merginoms reikia koketavimo, viliojimo, dėmesio siekimo. Kai vaikinas jau absoliučiai suviliotas ir padarys viską, kad ir kokia tu būsi ar kad ir kaip atrodysi – pasidaro nebeįdomu.

At some point vyrukų karšligiškas stengimasis patikti yra per daug arti pataikavimo ribos ir jis pats nepajaučia, kai ją peržengia. O pataikavimas yra slidus ir ne toks jau ir geras dalykas. Pataikavimas visada ir visais atvejais numuša vertę. Susidarai įspūdį, kad nevertini savęs pakankamai aukštai. O savęs aukštai nevertinantis partneris norom nenorom ima atrodyti mažiau patrauklus ir mažiau geidžiamas. Taipogi nuolatinis pataikavimas velniškai sekina,  nes verčia Mr. Puikuolį elgtis nenatūraliai, ko pasekoje jis po truputis išvargsta, praranda originalumą, bei natūralų žavesį.

Ironiška, bet kai velniškai stengiesi, kad santykiai pavyktų, dažnai viskas, ko reikia, tai tiesiog truputį labiau atsipalaiduoti, truputį mažiau stengtis ir leisti įvykiams tekėti sava vaga. Žinoma, viskas sveiko proto ribose.

Minėtasis požiūris aptiktas pas Mildą iš vaflistortas.lt. Tikiuosi smarkiai nesupyks, kad pasidalinau juo dar kartelį :j

Panašūs straipsniai:

1. Bob knows better
2. Tobulos merginos tipažas
3. Nepriklausomos

Internetas nuostabus tuom, kad geri dalykai čia plinta akimirksniu. Vieną vakarą patalpinęs savo nufilmuotą klipuką į internetus, ryte atsikėlęs gali pamatyti, kad jis patapo masiniu hit’u. Ypač man patinka, kai taip paplinta įkvepiančios gerumo istorijos.

Taigi, kai 9-metis vaikis Caine’as vieną vasarą pradėjo žaisti su tėvo įmonės kartoninėmis dėžėmis ir statė savo nuosavus žaidimo aparatus, atrodė, kad viskas tuoj greitai pasibaigs ir vaikiukas greit susiras kitą žaidimų objektą ir tai liks nebent kaip smagi istorija šeimos viduje. Tačiau šis atkaklus vaikis ne tik, kad darbavosi iš peties, tačiau ir naudojo savo išradingumą ir fantaziją (kaip smagu matyti, kaip vaikam tai lengva, natūralu ir kur gi mes visą tai nukišam ir kodėl?). Jis sukonstravo ne vieną žaidimų aparatą, prizus, kasą ir net bilietų sistemą su skirtingais planais, bei bilietų tikrinimu! Tik deja tėvo įmonė (panaudotos automobilių dalys) nebuvo itin lankoma ir niekas Caine’o žaidimais nesusidomėjo.
Vieną dieną filmų kūrėjas Nirvan’as sustojo prie šios pardotuvėlės, ieškodamas durų rankenėlės savo automobiliui, kai netikėtai pastebėjo sumanią vaikio įdėją. Tai buvo pirmasis Caine’o klientas ir nenuostabu, kad vaikis labai džiaugėsi tuom. O štai filmų kūrėjas buvo sužavėtas tuom ką ir kaip gudriai sukonstravo šis 9-metis, tad atsiklausė tėvo leidimo ir nusprendė nufilmuoti trumpą filmuką. Gavęs leidimą jis sugalvojo surengti netikėtą flashmob’ą prie Caine’o žaidimo aparatų, sukūrė tam facebook’o grupė ir agitavo susirinkti kuo daugiau žmonių. Pareklamino draugam, netikėtai ši idėja pateko į Reddit’ą ir tapo virusine, bei pasklido po visą pasaulį. Žmonės iš visos Amerikos ar net Europos palaikė šią įdėją ir gailėjosi, kad negalės atvykti užtat agitavo kitus, kurie galėtų tai padaryti.

Ir štai turime klipuką, kuriame užfiksuota jaunojo Caine’o reakcija į šią netikėtą staigmeną, kurią suorganizavo režisierius ir apie kurią 9-metis nieko nežinojo.

Šis klipas vos per vieną dieną susilaukė didelio populiarumo. Jį vimeo ir youtube sistemoje peržiūrėjo jau daugiau nei pusantro milijono žiūrovų. Niekas nesitikėjo tokios sėkmės. Tad kilniaširdis operatorius ir filmo kūrėjas atidarė specialų fondą, kuriame prašoma paaukoti po vieną ar kitą dolerį šio vaikio studijoms. “Įsivaizduokit ką šis vaikis sukonstruos, kai turės inžinieriaus diplomą” – sako jis. Šiuo metu, kai rašau šį straispnį, jau buvo paaukota daugiau, nei 65 000$. Tikslas surinkti 100 tūkstančių, kurių užtektų visiems 4 studijų metams apmokėti.

Neįtikėtai miela, paprasta ir įkvepianti istorija. Taip, tai tik paprastos sukarpytos ir lipnia juosta suklijuotos dėžutės, tačiau visiems jo amžiaus vaikams rūpi saldumynai, išdaigos ir žaidimai, o šis mažasis vyrukas genialiai išradingai sukūrė savo versliuką. Ir kai pagalvoji jis padarė daugiau, nei kad aš esu kada padaręs. Na taip, panašaus amžiaus aš irgi sukau petardų, žvejybos reikmenų, bei obuolių versliukus, bet nei vienas iš jų neatnešė tokio income’o ;j  Stebėtina ir belieka žavėtis ir didžiuotis tokiu vaikiuku =>

Dienos pabaigoje, kai flashmob’as išsiskirstė, Caine’as priėjo prie savo tėvuko ir pasakė: “Dad, this is the best day of my whole life.”

Panašūs straipsniai:

1. LikeviD: 90′s Dance acapella mix
2. LikeviD: 723 filmai per 13 min
3. Nuotraukos netikėtu kampu

Induistai turi tokią nuostabią pavasario šventę, švenčiamą kovo mėnesį per pilnatį – Holi, dar žinomą, kaip Festival of Colours. Ši diena – tai Naujųjų metų pradžia pagal indiškąjį kalendorių. Vienas iš smagiausių šio festivalio momentų – susirinkę tūkstančiai žmonių vienas kitą terlioja, bei apmėto spalvotais milteliais ir kvepalais. Tai gyvenimo įvairovės simbolis, iliustruojantis įvairius įvykius, įspūdžius, aplinkybes, kurias reikia sutikti ir priimti su džiaugsmu. Tai meilės, broliškų tarpusavio santykių, džiaugsmo šventė. Ir visa tai atrodo išties velniškai smagiai.
Taigi, amerikiečiai nusprendė prisijungti ir taipogi įgyvendinti šią spalvų idėją. Prisimenate tarptautinę pagalvių mūšio dieną? Tai iš esmės, čia panašu, tik viskas much more colorful :j

Panašūs straipsniai:

1. LikeviD: Seconds Of Beauty
2. LikeviD: Kaip Putinas moterų krūtines minkė
3. LikeviD Ežio iššūkis (III užduotis)

Yra toks bičas, pasivadinęs devinsupertramp Youtube sistemoje, kur jis kelia uber awesome klipukus apie tai kaip žmonės linksminasi ir aktyviai leidžia laisvalaikį. Štai, kaip ir čia, nerealaus masto šuolis su virve. Pats išbandęs Labas nuotykių parko 16m laisvąjį kritimą, galiu tik įsivaizduoti, kokie pojučiai apima čia…

Nėra panašių straipsnių

Technoiliuzionistas Marco Tempest praeitais metais TED’e pasakojo istoriją apie tiesas ir melus, savo istoriją iliustruodamas trimis iPod’ais. Šiemet jis sugrįžta, kad pademonstruotų dar didesnę sąveiką su naujausiomis technologijomis. Taigi, šį kartą graži istroija apie tai kas yra magija, kaip ji mus džiugina, bei kaip apibrėžia žmogiškumą ir visa tai pasitelkiant praplėstos realybės technologiją.

We willingly enter fictional worlds where we cheer our heroes and cry for friends we never had.

Panašūs straipsniai:

1. David Blaine: How I held my breath for 17 min

Everyone likes ghost stories. Mistika, nepaaiškinami faktai baugina žmones, tačiau tuo pat metu paslaptingumo šydas traukia ir norisi sužinoti kuo daugiau. Jei pasižvalgytumėte po laivybos istoriją, ypač kas liečia ilgas keliones per vandenyną, tai rastumėte tikrai ne vieną keistą įvykį. Žinoma, didelė dalis  jų yra tiesiog mitai, kurie gimdavo iš žmonių fantazijos ar tiesiog skirti įbauginti, tačiau tikrai rasite ir tokių istorijų, kurios priskiriamos neįtikėtinui atsitiktinumui, kurio kaltininkė dažniausiai būna gamtos jėga, kaip kad audros, cunamiai ir pan. Ir tikrai rasite tokių nutikimų, kai įrodymai apie įvykį egzistuoja, niekas tuom nė neabejoja, tačiau paaiškinimo, kaip tai įvyko, taipogi nėra.

Viena iš tokių istorijų – Artikos laivas vaiduoklis. Sudominau? Skaitom toliau ^_^

Įkalinimas

1914 metais Švedijoje pastatytas krovininis 1,5t garlaivis, pavadinimu Angermanelfven. Laivas sėkmingai tarnavo 5-erius metus ir pasibaigus pirmam pasauliniui karui, buvo parduotas Hudson Bay Company, Kanados korporacijai, kuri pervadino laivą į Baychimo. Atkeliavęs į Kanadą šis laivas gavo vieną pagrindinę paskirtį – gabenti eskimų kailius iš Viktorijos salos pakrantės į Šiaurinę Kanados teritoriją. Su šia užduotimi laivas sėkmingai dorojosi 10 metų be jokių incidentų.

1931-aisiais laivas išplaukė į eilinę tokią kelionę. Deja tais metais žiema į šią šiaurinę dykvietę atėjo kur kas anksčiau. Stiprūs vėjai, bei stingdantis šaltis užtraukė didžiąją vandenų dalį ir dar rugsėjo mėnesį laivams liko tik siaurutis vandens kelias, kuriuo buvo įmanoma plaukti. Taip beplaukdamas Baychimo spalio 1-ąją įstrigo ledų sangrūdoje. Varikliai užgęso ir vienintelis būdas jūdėti – būti nešamiems vandens judėjimo. Laimei, įvykis įvyko visai netoli Aliaskos miestelio Barrow, kur laivo įgula, palikusi laivą iškeliavo ieškoti laikino prieglobsčio. Tačiau vos po dviejų dienų ledai netikėtai atsilaisvino ir laivas buvo sėkmingai išlaisvintas. Laivo įgula sugrįžo į laivą ir nepageidaujamas atsitikimas atrodė išspręstas. Visas tris valandas varikliai dirbo pilnu pajėgumu, tačiau ir vėl gi, laivas įsirėžė į ledų sąngrūdą, kuri šį kartą buvo dar masyvesnė. Tai laivo visiškai nesustabdė ir šis galėjo judėti itin lėtais greičiais. Tačiau laivo kapitonas suprato, kad tai tik valandų klausimas, kada jo laivas bus sulamdytas masyvių ledkalnių it tuščias kiaušinio lukštas. Krantas buvo nebepasiekiamas ir kapitonas išsiuntė SOS radijo signalą. Hudson’o kompanija išsiuntė 2 lėktuvus ir pargabeno laivo įgulą, bei vertingiausią krovinio dalį namo. Kelių žmonių komanda nusprendė likti krante, ne per toliausiai laivo, tikėdamiesi, kad galbūt ledas išlaisvins jų transportą.

Lapkričio 24-tąją užklupo smarki pūga, dėl kurios likusieji buvo įkalinti savo medinėse pašiūrėse, kurias įsirengė žiemojimui. Kai pūga aprimo, vyrai išvyko apžiūrėti laivo ir įvertinti ar jam nebuvo padaryta žala, tačiau laivo nebegalėjo rasti! Grupė iššūkavo kiek įmanoma daugiau teritorijos aplink visus, kartais net virš 20 metrų aukščio, ledkalnius, tačiau laivas buvo absoliučiai pranykęs. Likusioji laivo įgula priėjo išvados, kad audros metu laivas buvo sutraiškytas ir tiesiog nuskendo, tad grįžo namo oro transporto pagalba.

Laivas – vaiduoklis

Vos po kelių dienų, kompaniją pasiekė netikėtos žinios – keli eskimų ruonių medžiotojai pastebėjo tuščią laivą 70 km atstumu į pietus nuo ten, kur buvo paliktas Baychimo. 15 vyrų išvyko patikrinti šios informacijos ir ištikrųjų – atvykę į nurodytą vietą šie rado savo laivą su visu jo kroviniu, tačiau vėlgi įkalintą leduose. Kapitonas priėjo išvados, kad laivas turi labai mažai šansų ištempti žiemą, tad surinko įrangą, bei likusius vertingus kailius ir vėlgi apleido laivą. Jau po mėnesio laivo šioje vietoje nebebuvo.

Tačiau jis taip lengvai nepasidavė… Prabėgo keli mėnesiai, žiema dar net nesibaigė, o Hudson’o kompanija iš eskimų šaltinių gavo informacijos apie tai, kad laivas vėlgi buvo pastebėtas, tik šį kartą nukeliavęs šimtus kilometrų į rytus.

1932-ųjų kovą, jaunas keliautojas Leslie Melvin rado laivą keliaudamas šunų kinkiniu per ledą. Laivas plaukiojo pakankamai laisvai ir neradęs jokios įgulos, Leslie labai nustebo, nes laive vis dar buvo pakankamai nemažai paliktų kailių. Tačiau būdamas vienas ir neturėdamas jokios įrangos, bei būdamas per toli nuo savo bazės Aliaskoje, laivo kontroliuoti nesugebėjo ir turėjo jį palikti. Po kelių mėnesių keli paklydėliai taipogi rado laivą, bandė juo plaukti, tačiau ir vėl nieko nesigavo.

Ir štai 1933-iaisiais laivas vandenų atnešamas praktiškai į tą pačią vietą, kurioje buvo paliktas kapitono, bei įgulos. 30 eskimų grupė pastebėjo laivą ir nuplaukę savo kanojomis ištyrinėjo laivą. Kaip jie praneša – laivas buvo idealios būklės. Tačiau šią, naująją komandą, užpuolė stipri audra ir vyrai 10 dienų buvo įkalinti laive-vaiduokle be maisto. Vos tik atsirado galimybė – vyrai paliko laivą gelbėdami savo gyvybes.

Hudson’o kompanija žinojo, kad laivas ramiai dreifuoja po truputėlis judėdamas pietų kryptimi, tačiau jis buvo per toli nuo civilizacijos, kad būtų galima organizuoti jo paieškos, bei gelbėjimo operaciją.

Nesibaigianti 38 metų kelionė

Ir ši istorija vis kartojosi ir kartojosi. Laivas kas kažkiek laiko vis būdavo pastebimas eskimų, tarp kurių šis laivas-vaiduoklis jau buvo tapęs ganėtinai žinomu. Paklydėlis stebuklingai išvengdavo ledų sutraiškymo ir išsilaikydavo net per pačias stipriausias audras. Ir nors gamta jo nesugebėdavo nuskandinti, tačiau ir neleisdavo žmonėms jo išgelbėti.

Be didesnių sugadinimų, laivą pastebėdavo įvairūs pirkliai, lakūnai ar kiti laivai tiek 39-aisiais, tiek 62-aisiais. Pastebėjimų kiekis buvo per didelis, kad tai būtų koks kitas laivas, tad ten tikrai buvo minėtasis laivas-paklydėlis. Įdomiausia, kad kitiems laivams niekada nepavykdavo prie laivo prisiartinti dėl per nelyg netinkamų sąlygų. Tikrai keista…

9-erius metus žinios apie laivą nurimo ir visi priėjo išvados, kad laivas galutinai nuskendo. Tačiau grupė mokslininkų 1969-aisiais vėl atrado laivą. Ir nors jo būklė nebuvo pati geriausia, korpusas gan nemažai aplamdytas, tačiau laivas nė nesirengė nuskęsti! Sunku patikėti, kad tai galėtų būti tas pats laivas, 38-erius metus klajojęs vienas tarp ledų jūroje be priežiūros ir nenuskendęs, tačiau mokslininkai pateikė pakankamai įrodymų, bei fotografijas, ir pati laivo savininkė – Hudson kompanija patvirtino jog duomenys sutampa.

Kaip bebūtų laivas nuo tada nebebuvo pastebėtas. Galbūt laikas padarė savo ir gamta visgi įveikė šį galiūną. Galbūt laivas vis dar buvo pastebimas plaukiojantis vienas, tačiau tai nebuvo pranešama oficialiai. O galbūt kažkas šį atsparųjį laivą pasisavino. Faktas tas, kad niekas nežino šio įstabaus laivo likimo. Kaip jis sugebėjo nukeliauti tūkstančius mylių? Kaip jis sugebėjo nenuskęsti beveik 40 metų? Ar tai neskęstantis laivas? O gal visgi ištikrųjų laivas-vaiduoklis?

Faktas, kad pati Hudson Bay kompanija negali tvirtai teigti, kad laivas išties nuskendo, nes 2006-aisiais Aliaskos valdžia suorganizavo projektą, skirtą išsiaiškinti paslaptingojo laivo likimui, tačiau net pasitelkiant naujausias technologijas, laivo nuskendimo vieta taip ir nebuvo rasta. Gal tiesiog jis taip ir nenuskendo?

Tokia tad, paslaptingoji Baychimo – Aliaskos vaiduoklio istorija ;)

Nėra panašių straipsnių

Reikia pripažinti, kad iš manęs tikrai nesigauna gabus gameris. Žaidžiu tikrai retai, o ir žaidimus atsirinkinėju ilgai. Nesiimu žaisti belenko, nes toli gražu ne kiekvienas žaidimas patinka, o ir šiandieniniai žaidimai neretai nesugeba pasiūlyti nieko originalaus ir tiesiog slepiasi po gražios grafikos apvalkalu. Žaidžiant juos gali nejausti skirtumo tarp dešimties panašių žaidimų. Va, labai geras pavyzdys dėl FPS’ų. Dėl tos priežasties mane labiau domina kitokios sferos, indie kūrėjų žaidimai, kaip kad Limbo (būtinai parašysiu), kurie sugeba pažiūrėti į žaidimą kitaip. Originaliai.

Būna kartais, kad turi laisvas 20 min ir neturi kaip jas praleisti. Kažkas tokiais atvejais sėdi facebook’e, kuriame aš nelabai turiu ką veikti, kažkas naršo 9gag’e, o vat kažkas įsijungia ką nors paprasto pagame’int. Ar tai būtų kokie Angry Birds’ai facebook, ar tai Bejeweled pas G+.

Šį kartą parodysiu itin paprastą, tačiau žavų ir netikėtai įtraukianti žaidimuką, kaip Little Alchemy.

Žaidimukas remiasi rytuose populiaria filosofija, kad viskas ką matome susidaro iš 4 bazinių elementų: žemė, ugnis, oras, vanduo. Taigi, turime šiuos keturis elementus, kuriuos galime jungti tarpusavyje ir gauti naujus, kurie taipogi su kažkuom jungiasi. Pvz sujungus ugnį ir vandenį gauname garus, kurios sujungus su žeme, atrandame geizerį.

Šiuo metu žaidime yra išviso 250 atrakinamų elementų! Ir jų vis daugėja. Ir nors pati koncepcija ir atrodo vaikiška, tačiau garantuoju, jog per pirmas 10 minučių įsitrauksite ir jūs. Imi galvot ką čia dar būtų galima sujungti, net tada, kai nežaidi. Žinoma pirmieji elementai jungiasi ganėtinai elementariai, pvz sujungus vandenį ir vandenį, gauname jūrą, ar tai vandenį ir šalį – ledą, tačiau ne užilgo jums teks pasukti galvą ir pabūti tikrai kūrybingais, jog atrakintumėte visus galimus variantus. Yra išties juokingų ir originalių junginių, pvz, kaip kad sujungus lavoną su elektra, gauname Frankenšteiną ar uždėjus vaivorykštę ant vaivorykštės, gaunama Double Rainbow! =)

Vienintelė problema, kad atrakinus 2/3 visų elementų, naujų atradimas pasidaro pakankamai sudėtingas ir ilgą laiką nieko neatrakinant apima frustracija. Na bet internete galima rasti krūvas hint’ų, kurie gali padėti pralaužti ledus, tačiau juos naudoti norisi kiek labiau privengti, nes kitaip žaidimas pasidaro nebeįdomus.

Taigi itin smagus, pralinksminantis, paprastas žaidimukas specialiai sekmadieniui. Geriausia, kad labai panašų rasite ir android sistemoje jūsų telefonams. Mobilioji versija gal ne tokia patogi, tačiau gali pasigirti net ir didesniu elementų kiekiu!

Give the mad scientist that lives within you a chance to see the light of day! Sėkmės kuriant ir atrandant. Na ir užmušinėjant savo laisvą laiką!

Google Chrome savininkams

Little Alchemy žaidimas tiesiog našyklėje 

Panašūs straipsniai:

1. Flash žaidimas: Little Wheel
2. Command & Conquer 4: Tiberium Twilight
3. Leiskite pristatyti – GTA IV