Panašūs straipsniai:

1. Me now
2. Being Me
3. Drama-free

Būti open minded – reiškia mokėti išlipti iš sau įprasto požiūrio ribų ir pažiūrėti į situaciją kitaip, nei tau įprasta. Aplinkui pastebiu daugybę apsiribojusių žmonių, kurie tiki viena vienintele savo pačių susikurta tiesa, kuri, žinoma, jiems atrodo pati teisingiausia. Save visgi priskirčiau prie linkusių tyrinėti ir tik tada nuspręsti kas gi man yra priimtiniausia. Skaitydamas knygas ar įvairius blogus, dažnai susiduriu su požiūriais, kurie padeda pamatyti dalykus, kurie visada buvo prieš nosį, bet jų iki tol nematydavau. Taip visai nesenai aptikau vieną tokių akis atveriančių požiūrių, kuris labai užkabino ir privertė suprasti tai, ką reikėjo suprasti jau senai.

Tos, kurios jam krenta į akį, visos alei vienos yra:
- patrauklios, sharp-minded, velniškai charizmatiškos;
- turinčios savo unikalų stilių;
- savarankiškos, nepriklausomos;
-komunikabilios, bei populiarios;
- fantastiškai savimi pasitikinčios;
- įvairaspalvės ir aštriabriaunės, emocionalios ir dramatiškos;
-siekiančios didelių tikslų;
-sėkmingos;
- ir sudėtingos, tiesiog žudančiai sudėtingos…

Ir aišku, Mr. Nice Guy pasiryžęs savąją simpatiją ant rankų nešiot ir atvira širdim siūlo jai viską, ką tik gali pasiūlyti. Sugar & spice, and everything nice. Ir niekas nesiskundžia, mergaitėms malonu būti lepinamoms. She enjoys the experience, bet deeper connection dažniausiai taip ir neužsimezga. Santykiai tiesiog per daug komplikuoti, nes tos merginos yra velniškai reiklios, įnoringos ir lyg dar to maža būtų – pačios ne visada žino ko nori. Ir jis kantriai laukia ir stengiasi dar labiau, apipila dėmesiu, bei daugybe sweet things, kad įrodytų, kad yra BŪTENT TAS. Kad įtikintų, kad yra jai tinkamas.
Po kažkurio laiko jis tampa pernelyg pushy, jo dėmesys pasidaro svilinantis, įkyrus, ir jų santykiai sutrupa net padoriai neužsimezgę. Išsilaižius žaizdas akiratyje pasirodo kitas susižavėjimo objektas, ir scenarijus dažniausiai kartojasi. Detalės skiriasi, esmė ta pati. Priešingų charakterio bruožų rinkinuką turinčios merginos, šiam vaikinui pasirodo nepakankamai ryškaus charakterio ir jas laiko blankiomis, nuobodžiomis, nors jos ir siūlo visišką atsidavimą ir besąlyginę meilę.

Kartais tiesiog reikia daug daugiau hot spices all over, reikia intensyvių ir stiprių emocijų. Niekas nenori gyventi užsisukęs tame pačiame rate over and over again. Tai tampa nelaimingumo priežastimi. Santykiuose, kaip ir visur kitur turi būti atsvara. Ne vien pure lust, bet ir something dark, kas ir sustiprina efektą ir ugnys įsiliepsnoja dar stipriau. Ironiška ir neteisinga, bet kai dėl merginos kažkas akivaizdžiai neriasi iš kailio ir mergina pajaučia turintį vaikiną savo kišenėje,  drugeliai jos pilve aptingsta ir sparneliai nustoja plakti. Aišku ne visada, bet pernelyg dažnai. Jei vaikinams patinka būti užkariautojais, tai merginoms reikia koketavimo, viliojimo, dėmesio siekimo. Kai vaikinas jau absoliučiai suviliotas ir padarys viską, kad ir kokia tu būsi ar kad ir kaip atrodysi – pasidaro nebeįdomu.

At some point vyrukų karšligiškas stengimasis patikti yra per daug arti pataikavimo ribos ir jis pats nepajaučia, kai ją peržengia. O pataikavimas yra slidus ir ne toks jau ir geras dalykas. Pataikavimas visada ir visais atvejais numuša vertę. Susidarai įspūdį, kad nevertini savęs pakankamai aukštai. O savęs aukštai nevertinantis partneris norom nenorom ima atrodyti mažiau patrauklus ir mažiau geidžiamas. Taipogi nuolatinis pataikavimas velniškai sekina,  nes verčia Mr. Puikuolį elgtis nenatūraliai, ko pasekoje jis po truputis išvargsta, praranda originalumą, bei natūralų žavesį.

Ironiška, bet kai velniškai stengiesi, kad santykiai pavyktų, dažnai viskas, ko reikia, tai tiesiog truputį labiau atsipalaiduoti, truputį mažiau stengtis ir leisti įvykiams tekėti sava vaga. Žinoma, viskas sveiko proto ribose.

Minėtasis požiūris aptiktas pas Mildą iš vaflistortas.lt. Tikiuosi smarkiai nesupyks, kad pasidalinau juo dar kartelį :j

Panašūs straipsniai:

1. Bob knows better
2. Tobulos merginos tipažas
3. Nepriklausomos

Batai, tatuiruotos rankos, viskas kas su keiksmažodžiais, klounai, psichai, troliai, vaikai, katiniukai, kaukolės, kryžiai, fetišas, hardkoras, terorizmas, dabartizmas, sarkazmas, Anonymous, fotikai, demotyvacijos ir kitokios naujuju laiku “mintys”, dideli akiniai, besibučiuojančios moterys, taip pat ir vyrai, rodomi fakai, juodos akys, Misfits ir Die antwoord, panele Portman, papai, pop arto ir Wudstoko dievai, perdėtas emocingumas, rasizmas, protestai, haskiai, fotografai, sedėjimas facebook’e, žmonės su cigarete dantyse, ir apskitai dantys, dailus apatinis trikotažas, Bukowskis, africa, ryškios kelnės, memai, hitlerio mirtis tik dabar, būti kitokiu, dujokaukės, barbės, hipsteriai, rankiniai laikrodžiai, arkliai, daug sexo, ugnies, lietaus ir smurto mišinio. Kas gi dar madoj šiais laikais?

Panašūs straipsniai:

1. Kalbant apie madingumą…
2. Heelys – nauja mada atplaukia

Dar paauglystėje sužinojau vieną svarbią tiesą: pinigai suteikia laisvės. Kaip bebūtų buvau per jaunas daryti tokius pastebėjimus pats, dėl akivaizdaus patirties trūkumo. Tokia tiesa pas manęs atėjo skaitymo pagalba. Kažkur, kažkokioje knygoje perskaičiau ir susimastęs, negalėjau nesutikti. Tačiau tuomet tikrai negalėjau pagalvoti, kad ši tiesa taip smarkiai paveiks mane patį…

Kaip žinote, prieš metus (varge, jau visi metai…) pradėjau dirbti. Dėl tam tikrų priežasčių tinklaraštyje apie savo darbą nepasakoju, tačiau tiesiog džiaugiuosi, kad jis man tinka ir patinka ir šiuo metu tikrai nesinorėtų daryti ką nors kitą (o kur čia norėsi, kai vat net ir šis straipsnis gimsta darbo metu :j ). Esmė, kad iki kol pradėjau dirbti, jau 2,5 metų buvau gyvenęs standartišką studentišką gyvenimą. “Standartišką” turiu omeny, kai turi begalės laisvo laiko, daug jo atitenka alui ir pasisedėjimams kabakuose ir kai kišenėse švilpauja vėjai ir sėdi ko ne visą mėnesį ant bulvių ar kruopų, nes alus ėjo iš tos pačios sąskaitos, kaip ir maistas. Nebuvau vienas iš tų tėvelių remiamų studentų, tad apie kažkokius rimtesnius pirkinius, viršyjančius 3 skaitmenų ribą nė nebuvo kalbos. Tačiau, kaip bebūtų, buvau papratęs prie tokių gyvenimo sąlygų ir nepaisant to, kad nuėjęs į parduotuvę kiekvieną kartą skaičiuodavai kiekvieną litą, viskas buvo pakankamai cool. Bent jau tada taip viskas atrodė. Apribojimai būdavo, bet apie juos tiesiog negalvodavau.

Dabar, kai jau dirbu ir žinoma užsidirbu, bei neturiu jokių rimtų išlaidų, bei galiu naudotis studentiškomis lengvatomis: maža kaina už gyvenamąjį plotą, jokių mokesčių už komunalines paslaugas, internetą, 80% nuolaida viešąjam transportui ir pan., viskas pasisuko į visai kitą pusę. Susipirkau senai trokštamus daiktus, kaip kad drabužiai, technologijos, muzikinė aparatūra ir pan., galiu leisti sau nueiti į bet kurio atlikėjo koncertą ir t.t. Ir tada supratau, kad realiai mano poreikiai yra gan nedideli. Apsižvalgai ir supranti, kad turi viską ko reikia, o jei ko staiga prireikia – tiesiog nueini ir nusiperki. Be išlaidų merginai, bei skrandžiui pamaloninti, visos išlaidos ko ne ir sustoja. Nebeturiu ko pirkti, o jei ką ir sumastyčiau, tai gerai pagalvojus, supranti, kad tai visiškai nebūtina ir tikrai galima išsiversti be viso to. Tad šiuo atveju pas manęs pinigai kaupiasi. Pinigai IN, bet išlysti niekur neskuba. Belieka tik juos įdarbinti. Kaip sakoma, priversti, kad pinigai neštų pinigus =)

Grįžtant prie išlaidų. Visai nesenai pirkau planšetę (Galaxy Tab 10.1 jei kam įdomu). Tikrai ne vienas mano aplinkos žmogus klausė “nafig?”, “Kam tau ji reikalinga”. Na ir sekdavo komentarai, kaip, kad pinigų švaistymas, galėjai už tokią kainą kokį auto nusipirkti ir pan. Man tai kelia lengvą šypseną. Sakot auto? Dar nuo pat pirmo kurso sakiau, kad studijuojant automobilis man yra visiškai nereikalingas. Važinėjantis viešuoju transportu aš turiu gerokai mažesnes išlaidas. Nereikia mokėti už kurą, už auto išlaikymą, nereikia jo tvarkyti, drausti ir galų gale jo pirkti. O šiuo metu iš jo gaučiau tik komfortą, patogumą, bei truputis sutaupyto laiko. Nieko daugiau. Šiuo atveju vien tik dėlto – kaina per didelė. Na o dėl pačios planšetės… O kas man darbo, kai tuo metu galėjau pasiimti, kad ir 3 tokias pat. Man, kaip technologijomis besidominčiu žmogumi, tai ne tik, kad labai įdomu, bet ir išties patogu ir naudinga, ypač atsižvelgus į mano dabartinio laptopo nebenešiojamumą (numiręs elementas, neleidžia jo naudoti be maitinimo kabelio), bei į tai, kad didžioji mano laiko dalis visgi praleidžiama prie kompiuterio ir praleidžiama būtent skaitant. Mano pagrindinis prioritetas patampa informacija, kuri internete yra ranka pasiekiama. Tad gal kažkam tai nereikalingos išlaidos, o man tai patogumas, bei savotiška investicija į patį save, nes dabar perskaitau dar daugiau, nei, kad seniau.

Taigi, kaip minėjau – pinigai atneša laisvę. Nors jau kurį laiką gyvenu tikrai laisvai, tačiau labiausiai tai pasijuto, kai susitikau su vienu vaikystės draugu, kuris vis dar gyvena tame pačiame studentiškame gyvenime. Shopinamės parduotuvėj, aš vaikštau vis kraunu krepšelį (ai reikia sausainių, reikia picos į darbą, O! Čipsams akcija, dar kokios mišrainės, ko nors atsigerti ir t.t.), o mano draugas pasiėmė tik vieną vienintelį produktą. Šyptelėjau, kai jis pasakė “o pamenu, kai gyvenai ant kruopų”. Na ir ištikrųjų, nuėjęs į parduotuvę, mažai dėmesio beskiriu kainoms. Tiesiog žinau ko man reikia, ko aš noriu, susirandu tenkinančios kokybės produktą ir jį pasiimu, kad ir kiek jis kainuotų. Koks skirtumas kiek kainuoja, gi man jo reikia ir tiek.

Ir taip yra ir kitose gyvenimo sferose. Kai gali be problemų, itin nesistengdamas leisti sau pirkti daiktus, kurie kitiems atrodo brangūs, per nelyg nesirūpini ir tiesiog perki juos. Tas pats su pramogomis, poreikiais, kelionėmis ir t.t. ir t.t. Kažkas pasakytų, kad tai išlaidavimas. Taip, galbūt… Tačiau tokie žmonės turi ir šiek tiek kitokį požiūrį į pinigus. Jie nevergauja dėl jų. Pinigai jiems tik instrumentas, priemonė gauti tai ko jie nori, o ne būdas išgyventi. Žmonės, kurie dirba dėl pinigų užsisuka tame rate ir net jei jų pajamos tampa didesnės, jie bijo pinigus leisti kažkokiem savo poreikiam, atsideda, taupo, nes vieną dieną jų gali prireikti, arba kaip labai dažnai būna, kaupiama atostogoms ateičiai, senatvei ir pan. Problema, kad dažnai tie pinigai smarkiai eikvojami to kelio iki ateities metu ir atėjus tai ateičiai, jų neužtenka ir tenka viską dar labiau atidėti. O senatvėje pinigai tampa netokie reikalingi, nes poreikiai būna visai pasikeitę. Nebesinori važiuot už jokių jūrų marių, tikrai nebesinorės kažkaip ypatingai pramogauti, šėlti, atsipalaiduoti. Tai ir tampa jų klaida. Jie būna įsikibę tuos sunkiai uždirbtus pinigus ir nebenori jų paleisti. Tiek dirbta dėl saujelės vertingų popierėlių, kurie kaip ir turėtų atverti galimybes, tačiau galimybės būna užsidariusios ir tiesiog beveik nebematomos jų savininko akimis.

Taigi, siūlau ir jums nepaskęsti tokiame rate. Kad galėtumėte dirbi dėl egzotiškos kelionės, pomėgio ar pramogos, o ne dėl buto išlaikymo, maisto ar pan.

Panašūs straipsniai:

1. Kaip Tadas internetinį puslapį kūrė :)
2. Gavau darbelio :)
3. Laisvo laiko pardavėjas

Kas yra graži moteris? Ar tai aukštakulnių įkalinta, stomotologo išbalinta, pudros pagražinta būtybė? O gal tai kartu futbolą mėgstanti žiūrėti mergina, nerūpestingai žaidžianti plaukais? Kokios spalvos? Koks skirtumas?

Graži moteris, kuri intelektualiai seksuali, mėgstanti kalbėti apie dalykus, kurie priverčia susimąstyti, tyliai dainuojanti dainas, kurių televizijoje keptos žąsys niekada net nėra girdėjusios. Mergina, kuri traukia visų akis? O gal ta, kuri pasirenka, kurių akis traukti? Gal ant jos kaklo puikuojasi laimę nešantis pakabukas, kurį malonu laikyti tarp pirštų?

O gal graži moteris nešioja daug žiedų, tačiau slapčia svajoja apie visam gyvenimui įpareigojantį piršto papuošalą? Graži moteris skaniai kvepia. Jos plaukai mėgsta būti kutenami vėjo.

Graži moteris graži ir iš ryto. Net jei rytas nėra gražus – ji padarys viską, kad jis atrodytų kitoks. Tokia mergina pasakoja apie savo sapnus, kurie tau įdomūs, net jei nė velnio jų nesupranti.

Ji niekada tau neleis atsikvėpti, pamiršti dalykus, kuriuos ji mėgsta, neleis ieškoti skanesnio bučinio, nes tokio nėra, neleis galvoti apie kitas rankas.

Jos oda gražiai įdegusi. Neįdegusi taip pat. Gražūs antakiai, nusakantys jos nuotaiką. Žinoma, tokią, kokią ji nori, kad žinotum. Gražios moters niekada nesuprasi, nes čia ir slypi visas jos grožio šaltinis.

Graži moteris niekada nebus ant žurnalo viršelio, nesifotografuos kvepalų reklaminiams stendams. Graži moteris nėra apgaulė, graži moteris išves tave iš proto, privers daryti dalykus, kurių nė nemanei darysiąs. Ji to verta. Patikėk manimi.

Autorius: Mantvydas Leknickas

Panašūs straipsniai:

1. A tale of nice guys
2. Nepriklausomos
3. Moterys, su kuriomis draudžiama susitikinėti

Panašūs straipsniai:

1. Starcraft II: Wings Of Liberty
2. She and He
3. Youtube playerio atnaujinimas

Aš nežinau kitos meilės, tik tą geismo, intelekto, švelnumo mišinį, kuris pririša mane prie kito konkretaus žmogaus. -A. Kamiu

Panašūs straipsniai:

1. Unnecessary Apple
2. Dienos mintis: 08-27
3. Some lyrics `bout dat

Nes naktimis geriau rašosi…

Dar ne taip senai rutuliojau galvoje mintį, kad kiekvieną kartą, kai sėdžiu savo naktinėje pamainoje, galėčiau kažką brūkštelti. Vis vien gi naktis ilga, turėčiau daugiau kuom užsiimti, nors ir taip stebuklingai dingsta laikas internetuose. Bet, kad kai išsikeli sau kažkokius pasižadėjimus, tai automatiškai perauga į prievolę ir darai tai ne dėlto, kad norisi, o dėlto, kad reikia. O tai niekada neatneša nieko gero.

Vat, kad ir dabar, užuot miegojus, man būtinai prireikė atsikratyti galvoje besisukančių minčių. You know, tai tampa tarsi kažkokia priklausomybės forma. Anksčiau mokėdavau po šiokios tokios kovos, nustumti viską į šalį ir užmigti, tai dabar, mintys tiek kamuoja, kad tenka vidurį nakties atsikelti, užrašyti jas ir tik tada gali eiti ramiai miegoti. To neatlikus prasivartaliosi su mintimis pusė nakties ir tada galbūt užmigsi.

Nesiskųsčiau, jei visas būtų tada, kai galima. Na pvz būna ne itin svarbios paskaitos ir vietoj ėjimo į jas gali atsigriebti ir pramiegoti visas tas valandas, kurių nepavyko. Būtų tikrai gerai. Bet kaip taisyklė, tai labiausiai minčių generatorius sukasi tada, kai kitą dieną negali ilgai užsibūti lovoje. Kai jau pradraugavęs su savo mintimis valandėlių porą, pajauti, kad visgi ateina miegas po truputį ir prisimeni nusistatyti žadintuvą, o jis tau parašo, kad skambės už nepilnai 4 valandų, va tai labiausiai demotivuoja. Kodėl būtent dabar, kodėl būtent šiąnakt…

Nors dar ir vidurinės laikais būdavau gan miegalius ir visada laukdavau savaitgalio, kad galėčiau lovoj pasivartalioti iki pietų, tačiau dabar, kai jaučiu nuolatinį miego trūkumą, vertinu jį daug labiau. Tai tapo itin didele vertybe. Ir visgi taip dažnai kažkokie mažmožiai sutrukdo ja mėgautis. Parvažiuoji iš darbo svajodamas, kaip krisi į lovą ir štai su kambariokais įsiveli į kokią diskusiją trunkančią valandėlę kitą. Arba pas jų ateina svečiai. Arba pats būni prigėręs energetinio gėrimo, kuris netikėtai visgi suveikė ir sėdi prie pc’iuko visiškai nenorėdamas miego. Arba galų gale kažkas visgi pasiūlo kažką nuveikti kartu. Kadangi tai nėra toks dažnas variantas – tikrai nepatogu atsisakyti. Ir taip visada. Kiekvieną miegojimui skirtą dieną/vakarą susiglemžia kažkas. Ir mintyse tos ištisos miegojimo valandos atrodo vis toliau ir toliau… Vis mažiau pasiekiamos. Išvis atrodo, kad vieną dieną krisi miegot ir pramiegosi ištisas kelias dienas. Ir iš tiesų jau yra taip buvę ne vieną kartą. Pralakstai su savo reikalais dvi dienas be miego ir štai krenti į lovą diena ar vakaras bebūtų ir pramiegi lygiai parą. Nebūčiau studentas jai nuolatos netruktų miego ir maisto. Na ir dar sekso nepamirštam. Jaunystės dienos, skant. Manau vaikinai, gyvenantys barake, mane pilnai suprast :j

Šiaip pastebėjimas į tą pačią temą: žmonės nekalba apie dalykus, kai jų yra pakankamai. Gyvenimiškas pavyzdys: kas gi kalbės apie tualetinį popierių, kai jo yra užtektinai. Kambariokai tariasi kurio eilė pirkti tik tada, kai jis baigėsi arba eina į pabaigą. Tai lygiai taip pat vaikinai, kurie turi reguliarų lytinį gyvenimą, nekalba ir nelaido taip būdingų juokelių apie antrą galą. Jiems to nereikia, nes patenkina savo poreikius ir niekas jų nekamuoja. Kalba tie, kurie jaučia trūkumą. Kaip kad alkani kalba apie maistą, ištroškę apie vandenį, persidirbę apie atostogas. Taip lygiai ir mano atveju, nerašyčiau gi apie miegą, jei miegočiau pakankamai :j Just keep it in mind

Nėra panašių straipsnių

Ne, pašaukimo matematikai aš nepajutau ir kas, kas, tačiau smarkiai gilintis į šį mokslą ir išradinėti naujų formulių tikrai neketinu. Nors pažįstu, kas galėtų. Bet ir negaliu skųstis – nors matematika ir būdavo nemėgiama disciplina kur per prievartą reikėdavo labiau intensyviai sukti smegenų krumpliaračius ir spręsti daug neįdomių uždavinių, tačiau nebuvau joje toks jau nevykėlis ir visgi sugebėdavau laikytis ties lyderių saujele. Nors ir nebuvau joje pačioj aukščiausioj vietoj. Tokią situaciją labai gerai apibendrina mano visai nesenai užtikta mintis, kuri tiesiog įsirėžė į atmintį: ne visuomet privalai būti geriausias, bet visuomet turi būti tarp geriausiųjų. Vadovaujantis tokia mintimi būni pranašesnis už tuos, kurie stengiasi vienareikšmiškai būti geriausiais. Pripažinkit, pažįstat tokių. Kur gi pranašumas? Jie turi vieną esminį trūkumą – tiesiog negali pakęsti būti nugalėti, pranokti. Juos tai žudo iš vidaus ir jie sunkiai besitvardo. Ir vat būtent tuom gali pasinaudoti kiti, tokie, kuriems nebūtina kažką įrodyti prieš kitus. Užtenka kartkartėmis įrodyti sau pačiam. Apie tai jau kažkada esu rašęs.

Taigi, labai nukrypau nuo temos. Trikampiai. Ar pastebėjote, kad gyvenime yra pilna absurdiškų trikampių. Trikampių, kurių du kampus gali pasigauti, o trečiasis lieka nepasiekiamas. Na elementarus pavyzdys: draugai, darbas, meilė. Kaip, kad Kenneth Koch savo poemoje rašė:

Is of these three you may have two
And two can pay you dividends
But never may have three.

Jei tik buvote kada rimtai įsimylėję ir tuo pat metu dirbote – reiškia galit garantuoti, kad jūsų social ratas tapo apleistu. Visą dieną prasedėjot darbe, vakare skyrėt dėmesio savo mylimajai, o kada tūsas su draugais? Situacija kartojasi, kai esi įsimylėjęs, varai su draugais į kalnų žygius, tranzavimo keliones, ar pasisedėjimą prie laužiuko iki pat paryčių, tačiau, gerbiamasai – o kiek daug tu sukūrei, parašei ar padarei? Na ir galiausiai: pralenkęs nugarą visą dieną, vakare, nubėgęs pasilinksminti su draugais, tačiau paryčiais gryžęs ant stalo nerandi rėmelio su mylimos merginos nuotrauka. Gali turėti du, bet trys pasiekiami tik Chuck’o :D Aišku niekas nedraudžia pabandyti. Beveik esu įsitikinęs, kad dienelę, dvi, ar net savaitėlę tai gali išdegti. Chalange accepted? Sėkmės jum… :j

Ir tokių trikampių yra daug daugiau, tereikia juos įžvelgti. Jaunesniems puikiai tinka šis trikampis: geri pažymiai, draugai, pakankamai miego. IT’išnikai mėgsta kišti stabilumą, funkcionalumą, bei user friendly’škumą, kalbant apie OS: Windows, Mac ir Linux. Kitas pavyzdys: žino ką reikia padaryti, moka padaryti ir turi galimybių padaryti. Arba legendinis ir dažnai sutinkamas produkcijos trikampis: kokybė, greitis ir maža kaina. Visuomet tik 2…

Na ir pagrindinis, kuris man ir šovė šį vakarą į galvą ir nepaleidžia, kaip koks kirminas iš galvos, kuris grauš smegenėles kol ne materializuosiu raidiniu pavidalu. Protas, grožis ir social skills (a.k.a lots of friends). Kažkodėl pagalvojau, jog jūs pritaikėt būtent panelėm. Na taip, jos būna tikrai labai akivaizdūs šio trikampio pavyzdžiai, tačiau trijulė puikiai tinka ir vaikinam. Rinkis 2, bet trečio tau bus pagailėta. Kas geriau? Turėti bent kiek daugiau protelio ir būrį draugų, tačiau kompleksuoti dėl savo išvaizdos? Turėjau tokią klasiokę… RIP… O gal geriau būti gražiai fyfutei su krūvomis draugų ir pažįstamų, tačiau į bet kokį klausimą, atsakymas bus vienas: “Nu jiooooo”? Kiek gi tokių duckface’inių panelių tenka matyti klubuose, miestuose ir prekybcentrių drabužių parduotuvėse… Na, bet kaip sakoma: “palaiminti kvailiai…”. Ir ištikrųjų, tokie žmonės atrodo kur kas laimingesni… Ko negali kalbėt apie raukšles smegenyse turinčius žmones. Iškart visokie filosofavimai, hipotezės, egzistencializmai ir t.t. Viskas pasidaro taip komplikuota ir nebeatneša elementarios, žmogui, taip trošktamos laimės… Grįžtam, prie trikampių. Merginos, kurios mane patį labiausiai domina: išvaizdžios, apsiskaičiusios ir tai atsispindi pasiekimuose (moksle, karjeroje, o galbūt asmeniniame versle), tačiau būtent dėlto gaunančios perdėtai kritiškus pavydžių panelių žvilgsnius, kurie bandomi maskuoti dirbtinėmis šypsenomis, kai tuo tarpu iš nugaros bandoma įkasti. Situacija ne geresnė ir vaikinų fronte: tie kur mandresni – nori pasinaudoti, o tie standartiniai apsiskaitėliai, kurie, kaip ir tiktų: patys iškart save nusirašo dėl merginos išvaizdos. Maždaug: “aj ji pasikėlus” arba “tikriausiai turi vaikiną”. Ant mandrųjų tokia mergina nepasimauna, nes nėra naivi ir tuoj pat permato jų ketinimus, o prie tų nedrąsėlių, kur neprieina – moteriška savigarba neleidžia prieiti pačiai (dažniausiai merginų protas kužda kažkokią nesąmonę, kad priėjus ir užkalbinus – ji tarsi nusižemins or smth like that…). Va taip ir išeina, kad atrodo panelė, kuri turi viską, teturi vieną ar du artimus žmones, kuriuos brangina, tačiau jokio draugų pulko, kurį tikėtumeisi išvysti – nėra. Taip jau mūsų pasaulis veikia. Gali turėti du, bet negali turėt visų…

Pačiam galioja ta pati taisyklė ir būtent dėl jos, jaučiu didžiausią nerimą ir laikau tai pagrindiniu savo asmeniniu inkaru, kuris stabdo visą mano asmenybės potencialą… Jaučiu lack of social experience ir nieko čia nepadarysi. Atrodo esu tikrai draugiškas, įsitraukiantis į pokalbį, pajuokaujantis and so on, bet matyt mano sąvokos social įsivaizdavimas transliuojasi ne tokiomis pat bangomis, kaip, kad kito mano amžiaus jaunimo… Galėčiau perlipti per save ir ištraukti tą inkarą, bet kuris tada iš likusių dviejų nukentėtų? Nes gali turėt tik… Na gerai, būna išimčių. VISADA būna išimčių. Dar viena įsitvirtinusi mano galvoje mintis (kažkaip puikiai man jas šį kartą visas įpinti sekasi :j). Tačiau šiuo aspektu išimtys yra gerokai retos, o tie kurie pakliuvo į tą tarpą ir savo delne laiko visus tris trikampio kampus – dažnai nesupranta ir neįvertina to (permeskit per atmintį žmones ir rasit bent vieną ar kitą tokį, kuris turi daugiau, nei bet kas kitas ir vis vien skundžiasi… Nes žmonės jau tokie. Kad ir kaip viskas gerai būtų, vis tiek galima dėl kažko pasiskųsti. Gi kitaip būtų tiesiog neįdomu…).

Taigi, o kuris trikampiukas jums labiausiai neduoda ramybės gyvenime?

Panašūs straipsniai:

1. Tipografija: Social Life, With Friends

Panašūs straipsniai:

1. She and He