Vakar ir šiandien kažkam turėjo būti, o gal ir buvo ypatinga diena – gimtadienis. Šio įrašo esmė yra išdėstyti savo požiūrį apie gimtadienius, jei tiksliau – kodėl aš jų nešvenčiu.

Kažkada aš kaip ir visi vaikai laukdavau savo gimtadienių. Tai turėdavo būti tavo diena, kai sulauki daug daugiau aplinkinių dėmesio, gali pasijausti ypatingu, gauni daug dovanų ir kas svarbiausia – tampi dar vieneriais metais didesnis. Juk būdami vaikai mes taip visi siekiame užaugti, didžiuojamės, kai mūsų amžius tampa vis didesnis. Deja tame vaikystės laikotarpyje gimtadieniai dažniausiai mane nuvildavo. Laukdavai, tikėdavaisi kažko, o neįvykdavo nieko įdomaus. Diena išeidavo niūri ir vakare su karteliu gerklėje nueidavai miegoti.

Vėliau atėjo paauglystė, gimtadienis tapo diena, kai tu vis labiau artėji prie pilnametystės, to kažkokio stebuklingo meto, kai galėsi daryti ką panorėjęs. Dovanos tapo nebe tokios svarbios ir būdavo svarbiausia smagiai pasitūsinti draugų kompanijoje. Bet ir čia teko ne vieną kartą nusivilti: planuotas 10-15 žmonių vakarėlis tapdavo 3 žmonių pasisėdėjimu, tad ir vėl laukdavo šioks toks nusivylimas.

Na ir galiausiai dabar, kai jau nebeesu savo –teen laikotarpyje, gimtadienis išviso neteko prasmės. Jau esi užaugęs ir gimtadienis tik primena, kad pasenai dar metais. Kažkam ta diena yra geras pretekstas pagerti, bet kadangi negeriu, tai tampa nebeaktualu. Ką tada veikti tokią dieną? Lieka linksmybės su draugais, bet ankstesni nusivylimai daro savo ir net nebesinori bandyti kažką organizuoti. Taigi gimtadienis palieka eiline diena, kurios stengiesi nesureikšminti.

Kadangi pačiam ši šventė neteko prasmės, tai nenuostabu, kad visai nesinori sveikinti ir kitų. Tarkim mes nesveikinam vieni kitų su rusų Kalėdomis (pirmas sausio savaitgalis), nes negyvenam Rusijoje ir ši šventė mum neaktuali. Tai lygiai taip pat aš nesveikinu ir kitų su gimtadieniu, kai ši šventė neaktuali man pačiam.

Baisiausia yra tai, kad nepasveikindamas tu gali įžeisti, nuvilti ar nuliūdinti žmogų. Bet tokiu atveju išeina, kad sveikinimas yra būtinybė. Žmogus privalo pasveikinti kitą, nes kitu atveju pastarasis gali pasijausti negerai. Tai tampa prievole, tarsi garsiai nepasakomas ultimatumas: pasveikink, arba susipyksim.

Jei, tai ištikrųjų būtų draugiškumo ženklas, koks ir turėtų būti, tai žmogus neturėtų jo laukti ir tik pasidžiaugti jo sulaukus. Šiuo atveju žmogus laukia, tikisi ir negavęs nusivilia tavimi, suprask “oj toks tu ir draugas”. Bet atsiprašau, kodėl aš būtinai turiu linkėti žmogui sėkmės, laimės ir pan kažkokią konkrečią, nustatytą dieną? Argi negalima žmogui linkėti gėrio kiekvieną dieną? Tiesiog taip, be jokios progos. Vien dėlto, kad jis tavo geras draugas. Kaip vienas žmogus išsireiškė: kiekvienos dienos proga.

Esu to požiūrio, kad geriau metų eigoje būti geru draugu: domėtis kaip jam sekasi, skirti jam dėmesio, laiko, nustebinti, palaikyti jį. O ne vieną dieną per metus rodyti kad jie buvo brangūs, nors šiaip visus metus galbūt nė nesistengei pateisinti gero draugo vardo.

Taigi, atsiprašau jei kas kiek nusivilia negavęs, kad ir banalios žinutės ta proga nuo manęs, bet aš stengiuosi būti draugas visus metus, o ne tik per jūsų gimtadienį.

Su draugais reikia draugauti, o ne juos turėti.

Panašūs straipsniai:

• Pasveikinimas (0)
• Gimtadieninis įrašas (0)
• Blogadienis #2 (0)
• Tadui 20!!! 70 dalykų kuriuos reikia padaryti per gimtadienį (6)

Jau ne kartą turėjau galimybę įsitikinti, kad esu žmogus – degtukas. Mano galvoje knibžda daug įvairių minčių. Dažniausiai gimus naujai idėjai, aš užsidegu begaliniu noru, ją įgyvendinti, daug apie tai galvoju, pradedu pasiruošiamuosius darbus ir taip po truputi visas sudegu, sueikvoju energiją ir užsispyrimas išgaruoja. Kažkada vos pradėjus rašyti tinklaraštį girdėjau replikų, kad tai tik dar viena mano užgaida, kuri ilgai negyvuos. Eat this, motherfuckers who said that!

Šis nuosavas interneto kampelis, mano kūrinys, tapo neatsiejama gyvenimo dalimi, pomėgiu. Tai būdas išsireikšti, pasidalinti savo mintimis. Savotiškas pasipasakojimas žmonėms apie tai, kas tau svarbu. Kai sugalvojęs kokią temą, prasėdi prie jos rašymo valandėlę ar dvi, tai paskelbus jautiesi kone taip, lyg visą tai būtum išpasakojęs žmogui, kuris tavęs klausosi su dideliu susižavėjimu.

Taip, galbūt mano gramatika ar rašymo stilius negali būti apibūdinami žodžiu kokybė, bet svarbiausiai, kad niekas iš jūsų už tai nebaudžia. Jūs perskaitote vieno žmogelio mintis, pomėgius, potyrius, kritiką ir arba pritariate man, arba ne, komentuojate straipsnius, išsakydami savo nuomonę apie aprašomus dalykus, pernelyg nesigilindami į klaidas ar stilistiką. Atgalinis ryšys visada yra didžiausia padėka autoriui ir paskata nesustoti ir tęsti darbą toliau. Tikrai begalo gera gauti elektroninius laiškus, kuriuose dėkojama už straipsnius, įvertinamos mano pastangos ir net pasiūlomos temos ;j Man, kaip autoriui, tai yra pats didžiausias įvertinimas.

Per tuos du metus tinklaraštis patyrė daug: ne vieną kartą keistas dizainas, svetainė skilo į atskirą dienoraštį, bei muzikinę svetainę, vėliau šios atskiros dalys nepasiteisino ir buvo panaikintos, arba prijungtos atgal prie svetainės, taipogi atsirasdavo naujos kategorijos, dingdavo senosios, susidurta su duomenų bazių problemomis, kovota su sugedusiais įskiepiais, bei šlamštu komentaruose ir pan. Bet visų svarbiausia – mano internetinė erdvė niekur nedingo.

Per tuos pačius dvejerius metus pasikeičiau ir aš pats. Pripažįstu, kad gerokai suaugau, kad išmokau laisviau bendrauti ir pakeičiau požiūrį į daugybę dalykų. Tadas, kuris rašo šį tinklaraštį dabar, jau visai ne be toks, koks jį pradėjo rašyti.

Niekada neteko susidurti su tokiomis problemomis, kaip blogodepresija. Taip, esu tinginiukas ir kartais tiesiog pritingiu savaitėlę ar dvi ką nors brūkštelti, bet kaip bebūtų, ko gero jau pasiekiau tą ribą iki kurios atkeliauja retas naujokas, kuris tinklaraštį būna pradėjęs rašyti “nes draugai rašo”. Jau nesu tas žalias naujokėlis ir tikiuosi, kad kadanors išauš ta diena, kai galėsiu būti vadinamas senbūviu :j

Taigi, ačiū, kad esate, ačiū, kad skaitote ir neapleiskite reanimated.lt trečiaisias gyvavimo metais.

Dvejerių metukų gimtadienio daina ;)

Panašūs straipsniai:

• Gimtadieninis įrašas (0)
• Pasveikinimas (0)
• Su negimimo diena! (5)
• Tadui 20!!! 70 dalykų kuriuos reikia padaryti per gimtadienį (6)

Netyčia aptikau namuose knygutę, kurią gavau 2007-ųjų gimtadienį. Tai žavinga knygelė gauta iš labai geros draugės.
Cituoju keletas labiausiai patikusių knygelės vietų:

Kai eini, eini, eini ir eini ilgų ilgiausiai prieš vėją ir pas ką nors užeini, ir kas nors tau sako: "Labas, kaip tik laiku, mes čia užkandžiaujam", – ir jie IŠ TIKRŲJŲ užkandžiauja, tada aš sakau, kad buvo Gera Diena.

Kai neturi ką veikti, veikti vis tiek ką nors reikia.

Mėgstu pašnekėt su Triušiu. Jis kalba trumpais žodžiais, pavyzdžiui: "Gal nori valgyt?" – arba: "Vaišinkis , Pūkuotuk!".

Neįmanoma sužinoti apie čiaudėjimą, jeigu niekas nečiaudo.

Tas dūzgimas kažką reiškia. Toks dūzgiantis dūzgimas be niekur nieko nedūzgia. Jeigu girdžiu dūzgimą, vadinasi, kas nors dūzgia, o kiek žinau dūgzti gali tiktai bitės. O bitės ir yra medui nešti.

Usnims, mano mielieji, ne į Naudą, kai ant jų sėdima. Jos praranda visokeriopą Šviežumą.

Va taip vaikščioti, visko, ko negalima išgirsti, klausyti ir nieko nepaisyti ir reiškia nieko neveikti.

Matyt, prie vieno – kad ir kas jis būtų – pritapo kitas – kad ir kas jis būtų, – ir dabar jie keliauja dviese…

 
Vyrai renkasi nepriklausomas moteris, nes nenori būti auklės kailyje. Retkarčiais vyriškiai nieko prieš išklausyti moteriškas problemas, bet ne reguliariai, kaip to norėtų tėvų meilės per mažai vaikystėje patyrusios dailiosios lyties atstovės. 
Moteris, kuri yra nepriklausoma, bei stabili finansiškai bei emocingai, labiausiai traukia vyrus.

Panašūs straipsniai:

• Strangers (0)
• Raktai (0)
• Moterys, su kuriomis draudžiama susitikinėti (2)
• Feeling free (1)

Panašūs straipsniai:

• To be mine (0)
• Jo sms (0)
• Laisvas laikas (0)
• Meluoti – negerai (0)
• Apie žinias (0)

Sutuoktiniai bijo vienas kitam atsibosti. Tokia baimė kyla iš patirties: kai mums atsibosta naujas mobilusis telefonas ar mašina, akys krypsta į naujesnius ir gražesnius jų modelius. Panašiai žmonės galvoja ir vienas apie kitą. Štai, masto mergina, ateis laikas, kai atsibosiu savo draugui, jis ims žiūrėti į gražesnę, seksualesnę. Psichologai šiuo atveju kalba apie visai kitokius dalykus. Jie primena, kad sutuoktiniai pradžioje idealizuoja vienas kitą, tačiau šią idilę tirpdo ne nuobodulys, o pretenzijos. Turi būti taip, o ne kitaip, jei ne – mane tai žemins ir skaudins.
Pirmiausia sutuoktiniai sukaupia daug nuoskaudos. Netrukus tą nuoskaudą išsako vienas kitam ir kai vietoj švelnių žodžių, žvilgsnių, prisilietimų įsivyrauja kritika – ryšys “su juo jaučiuosi gerai” tampa ryšiu “su juo jaučiuosi blogai”. Tuomet sutuoktiniai ieško pakaitalo arba bando keisti santykius aiškindamiesi arba pasitelkdami psichoterapiją.
Taigi, dėlto, kad partneris gali nusibosti, psichologai nekalba. Turbūt dėlto, kad žmogus turi subjektyvų pasaulį. Trumpai tariant – jis yra subjektas.

O. Lapinas – 1 MB apie meilę

Panašūs straipsniai:

• Apie žinias (0)
• Strangers (0)
• Raktai (0)

Panašūs straipsniai:

• Nepriklausomos (0)
• Strangers (0)
• Raktai (0)

Panašūs straipsniai:

• Baimė atsibosti (0)
• Feeling free (1)
• Nepriklausomos (0)
• Apie žinias (0)
• Raktai (0)

Kas yra Mr. Freeman? Tai visiškai nesvarbu. Bėgsite jūs išmetinėti savo telikų per langą, ar formatuoti savo kompiuterio kietąjį diską ar visgi toliau mirksite Lineage serveriuose, Mr. Freeman bus patenkintas – jis išliks teisus ir realus. Galbūt realesnis nei jūs patys!
Kol vartotojiška visuomenė vis labiau tampa priklausoma nuo žiniasklaidos parazito, kuris pelnosi iš visiškai jums nereikšmingų kitų žmonių laimių ir tragedijų, bei kiša jums savo nuomonę, kurią jūs visiškai priimate ir imate traktuoti, kaip savąją, tokie žmonės, kaip Mr. Freeman stengiasi atverti jums akis ir priversti galvoti savo galva. Kaip bebūtų 99% žmonių vis vien yra šio parazito vergai.

Ši virusinių serialų serija jau kuris laikas sklando po interneto platybes ir išprievartauja visuomeniškų žmonių, tokių, kaip jūs, smegenis… Mažai iš jūsų supras pagrindinę mintį, tačiau jei atsiras nors vienas – tai jau didelis pasiekimas. Taigi gaudykite main message ir imkite galvoti savo galva!

ŽMONĖS!!! AAAA-UUUU!

(Rusų kalba būtina, tačiau nesuprantantiem – yra anglų titrai. Kitus Mr. Freeman’o darbus rasite jo kanale)

Panašūs straipsniai:

• Mr. Freeman (0)

“Ne” reiškia ne.
“Ne dabar” reiškia ne.
“Aš turiu antra puse” reiškia ne.
“Gal vėliau/kita karta” reiškia ne.
“Ačiū, ne” reiškia ne.
“Tu ne mano skonio” reiškia ne.
“Atšok/atsiknisk” reiškia ne.
“Aš norėčiau pabūti viena” reiškia ne.
“Tu man išties patinki, bet…” reiškia ne.
“Gal geriau tiesiog pamiegam” reiškia ne.
“Nesu tikra” reiškia ne.
Tylėjimas reiškia ne.
“———” reiškia ne.
Prievarta yra “ne” nesupratimas.

Žodelis “ne” yra labai galingas žodis sugebantis atstumti ne tik, kad kitus, galbūt net labai artimus žmones, bet ir jums atsivėrusias galimybes.
Pamenu buvau kuriam laikui patapęs “Ne” žmogumi. Praktiškai visom atsivėrusiom galimybėm sakydavau “Ne”. Po truputis mano gyvenimas tapo vis nuobodesnis, pasiūlymų nuveikti ką nors išties įdomaus ar šiaip “crazy” vis mažėjo ir mažėjo, atsirado monotoniją, kurios aš tiesiog negaliu pernešti, ji mane ima žudyti.

Kaip visada kartojau ir dar ko gero ilgai kartosiu – viskas slypi požiūryje: pakeisk savo požiūrį į tam tikrus dalykus ir gyvenimas atsivers visai kitu kampu. Pažiūrėjęs filmą “Yes Man” su Jim’u, supratau, kad aš pasidariau per daug didelis nuoboda, visom savo gyvenimo galimybėm sakantis “Ne”. Tas filmas labai padėjo pakeisti savo požiūrį ir dabar dažniausiai aš atsakau “O kodėl gi ne. Davai padarom”. Žinoma, viskas yra proto ribose, nesakau visiškai viskam “taip”, visgi turiu tam tikrus principus, kurie man yra begalo svarbūs, taipogi mūsų norai nevisada sutinka su mūsų galimybėmis…

Taigi, apibendrinus šito įrašo esmė – kitą kartą prieš sakydami “Ne” pirmiausia kiek giliau pagalvokite. Pirmas įspūdis dažnai būna klaidingas, o ir mažai dalykų yra svarbesni, už smagiai, laimingai, bei turiningai praleistą laiką…

Rašydamas orientavausi į vieną žmogų, tikiuosi jis supras, kad tai skirta jam…