Mos Def on “House”!!!
Taigi, vakar per Fox rodė naujausią kultinio serialo “Daktaras Housas” (“House M.D”) seriją kartu su žymiu reperiu Mos Def. Kadangi esu hip-hop kultūros atstovas – negalėjau tuom nepasidalinti ir su jumis.
Check it out:
Taigi, vakar per Fox rodė naujausią kultinio serialo “Daktaras Housas” (“House M.D”) seriją kartu su žymiu reperiu Mos Def. Kadangi esu hip-hop kultūros atstovas – negalėjau tuom nepasidalinti ir su jumis.
Check it out:
Taigi, kaip ir sako reklaminis plakatas: After KiDULTHOOD comes AdULTHOOD.
Pažiūrėjus pirmąją filmo dalį, negalėjau nepamatyt ir antros.
Paskutiniu metu buvau užsimanęs gero filmo dozės. Taip pavaikštinėjau po kelis forumus ir pačekinęs youtubėj atradau kelis šedevrus. Taip į akiratį pakliuvo ir jau minėtasis Kidulthood, Adulthood, bei dar keli filmai – apie katruos, kiek vėliau. Tokiu pat būdu užtikau ir nuostabiai mielą ir fainą filmą – “Eternal Sunshine of the Spotless Mind” (“Jausmų galia”).
Kiekvienas tikriausiai anksčiau ar vėliau randa tokį filmą, kuris būna arčiausiai tavo sielos, kurį galėtum žiūrėti milijonus kartų ir kuris net po 10 metų būna toks pat artimas. Taigi šis filmas man yra būtent toks. Tai – mano filmas. Labiausiai atspindintis, parodantis mane, kad net keista daros….
Nežinau, gal čia dabartinės mano nuotaikos dalykas, bet paskutiniu metu užknisa filmai su laimingom pabaigom, noris tikrų, nuo realybės tiek daug nenutolančių filmų, nes dievaži Holivude, gyvenime nėra viskas taip gražu!!
Tokiu būdu atsisukau į UK režisierius, kurie mėgsta darytis būtent tokius labiau gyvenimiškus filmus. Ir iškart aptikau 2006 metų šedevrą pavadinimu KiDULTHOOD.
Suprantu, kad vargu ar ką pakeisim, bet bent jau pabandom.
Visi kas naudojatės last.fm, prisijunkite prie Free is Free grupės, arba įsidėkite skydelį į savo svetainę:
<a target="_blank" href="http://www.last.fm/group/FREE+IS+FREE"><img width=89 height=89 border=0 src="http://userserve-ak.last.fm/serve/126/26103759.gif" title="Free last.fm" /></a>
Jei Ali mes pamatėme, tik nedidelę dalelę Afrikos, tai šitame jau ne kartą matytame filme, Japonijos pamatome kur kas daugiau. Tiesa vietovių gal ir nedaug, tačiau papročių, architektūros, bendravimo manieros per akis.
Japonų filmai man visada būna žymiai baisesni už amerikietiškuosius, nes juose dominuoja tas pilkumas, niūrumas, kuris tęsiasi visą filmą (ne taip, kaip amerikietiškuose, kur svarbiau parodyti patį skerdimo momentą ir išgąsdina nebent staigiu lindimu iš pakampių). Na taip, galite užginčyti, kad “The Grudge” ir yra amerikiečių filmas ir jūs būsit teisūs, tačiau jis yra statytas pagal visas japoniško filmo klišes, nes yra japoniško filmo Ju-on: The Grudge remake`as. Pasitelkė savo operatorius, savo kalbą, o iš esmės filmą padarė apie tą patį. Niūrus, pilkas ir baisus. Nesvarbu, kad žiūrint jau belenkelintą kartą, bei mačius šio filmo parodiją, ta lėlė tampa kiek juokinga ir turiu pripažinti porą kartų jai išlindus šyptelėjau, visvien filme išlendą porą tokių vietų, kuriuose, na pasijunti tikrai nemaloniai. Ypač kalbant apie sceną viešbutyje…
Paskutiniu metu pritrūko įkvėpimo rašyt kažkokius didesnius, rimtesnius straipsnius ar apžvalgas. Bet tas laikas eina ir praeina ir vėl atrodo turi 100 dalykų apie kuriuos galėtum/norėtum parašyt.
Taigi visai neseniai aptūrėjom Indiją, o dabar užsinorėjau dar ko nors. Taip ekrane pamačiau šiek tiek Afrikos, bei gan nemažai Japonijos. Apie kiekvieną atskirai.
Afrika kartu su kino filmu – Ali.
Ta diena, kai Džiugas pranešė apie apmokestinamą Last.fm buvo ko gero šūdiniausia diena paskutiniu metu. Argi šitaip galima???!!!
Ką gi, toliau naudosiu last.fm tik dėl statistikos, tačiau ką daryti su dainų klausimų, dar deramai nenutariau. Galbūt pavyks apgauti sistemą su proxy pagalba (ar tai veikia, sužinosim po kovo 30, kada ir bus įjungta nauja apmokestinimo sistema). Jei šis triukas neišdegs, reiks ieškoti alternatyvių sistemų…
Keli variantai: